Lietuviai nebeplanuoja turėti daugiau nei dviejų vaikų

Gimstamumo rodiklis artimiausius 50 metų išliks toks pats mažas – 1,54. Taigi kiekvieną dešimtmetį Lietuva pasitiks su keliomis dešimtimis tūkstančių mažiau gyventojų.

Tai labai optimistinė prognozė, besiremianti skaičiavimais, kad per 5 dešimtmečius iš šalies visiškai emigruos vos 51 tūkst. žmonių, o vyrų gyvenimo trukmė pailgės 14 metų.

Taip pat neatsižvelgiama į faktą, kad jau dabar apie 10 proc. kūdikių, kurie registruojami Lietuvoje, iš tiesų gimsta užsienyje.

Šiuo metu išaugę emigracijos mastai verčia sunerimti, kad Lietuvos neišgelbėtų net ir gerokai padidėjęs gimstamumas. Mes nykstame. Deja, naujausias tarptautinis tęstinis Kartų ir lyčių tyrimas parodė, kad lietuviai, kaip, beje, ir kiti europiečiai, pirmą kartą tyrimų istorijoje jau nebeplanuoja turėti daugiau nei dviejų vaikų.

Anot demografų, kad karta atsinaujintų, gimstamumo rodiklis turi siekti 2, kitaip tariant, kiekviena vaisingo amžiaus moteris turi pagimdyti ne mažiau kaip 2 vaikus.

Gimstamumo prognozės nėra optimistinės. Šiuo metu gimstamumo rodiklis Lietuvoje yra 1,53. Po 50 metų, anot „Eurostato“, jis padidės vos 0,1 punkto. Galime tik pasiguosti, kad prognozuojamas vidutinis Europos gimstamumo rodiklis taip pat nėra džiuginantis – 1,7.

Aukštas gimstamumas išliks tik Prancūzijoje (1,95), Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje (1,9), tačiau net ir šiose šalyse jis nesieks 2.

Taigi gyventojų mažėjimas neišvengiamas visoje Europoje, tik skirtingos valstybės patirs skirtingus nuostolius. Pagal optimistinį scenarijų, Lietuva per 50 metų neteks 780 tūkst. gyventojų. 2020 m. gyventojų skaičius nuo 3,33 mln. sumažės iki 3,22 mln., 2030 m. - iki 3,08 mln., 2050 m. - iki 2,74 mln., o 2060 m. Lietuvoje gyvens 2,55 mln. žmonių.

Jei skaičiuosime toliau, po 200 metų Lietuvoje turėtų gyventi vos 100 tūkst. lietuvių. Tikėkimės, kad ši vien tik matematinė seka yra klaidinga. Mat visuomenėje vykstančius procesus lemia ne vien skaičiai.

Paklausta, kokių stebuklų sulaukė prancūzų šeimos, kad pradėjo gimdyti vaikus, Demografinių tyrimų centro vadovė prof. Vlada Stankūnienė paminėjo paslaugų šeimai tinklą.

Visose šalyse, kuriose šiuo metu pasiektas neblogas gimstamumo rodiklis, didelis dėmesys skiriamas lopšelių-darželių, mokyklų bei popamokinio vaikų užimtumo tinklui, kitaip tariant teikiama pagalba tėvams, kad jie, tęsdami savo profesinę veiklą, galėtų suteikti savo vaikams tinkamą išsilavinimą.

Beje, motinystės atostogų prieinamumas turi mažai įtakos sprendimui turėti vaiką ir Lietuvoje. Jau 2006 m. buvo labiau akcentuojamas ne motinystės atostogų prieinamumas, o darželių trūkumas.

Anot mokslininkės, tai rodo, kad jau tuo metu atostogų sąlygos buvo pakankamai geros, nes žmonės kalba apie tai, kas skauda, o ne apie tai, kas yra gerai.

Tuo tarpu gundymas gimdyti 2 metų atostogomis yra trumparegiškas. Daugelis šeimų visgi suvokia, kad vaiką auginti reikės ir vėliau. Visi tėvai vaikui suteikti nori viską, kas geriausia, todėl pirmiausiai labai gerai įvertina savo galimybes. Juk po dviejų metų kapstytis jie bus palikti vieni.

www.delfi.lt