Penktadienis – ketvirta praleisto kartu su vaikais laiko skaičiavimo diena buvo penktadieniškas. Tą dieną Deimantei nėra jau jokių būrelių, o tuo pačiu man vežiojimų. Būname gana nemažai lauke ir skaitome knygas. Įprastai penktadieniais Deimantę paimu iš darželio anksčiau (jei lietus nelyja) apie 11 val. ir važiuojame kur nors... į parką, mišką, kokią nors naują vietą.
Vakar nereikėjo jos pasiimti, tai 11.10 įprastai atsidūrėme įprastame mūsų Santakos parke. O namo grįžome 14.15.
Apie 3 val. abiem vaikams.
Įprastai...
Namo mergaitės grįžo purvinos (nors nuotraukoje nesimato - jų net ir veidukai buvo purvini), įraudusiais skruostais, pavargusios - mano misija lauke atlikta. :)
16.05-16.55 (iki kol atsikėlė Mila iš pietų miego) skaičiau Deimantei knygą K. Kasparavičiaus „Dingęs paveikslas“. Liko vos keli puslapiai, kad pabaigtume, tad dar prieš miegą apie 10 min. tą ir padarėme. Ir atėjo Milos eilė, kad jai paskaityčiau knygą, šįkart skaitėme „Užmiršau pasakyti, kad myliu tave". Užtruko apie 10 min.
60 min. Deimantei
10 min. Milai
Šįkart nėra ką ir sumuoti :)
Skaitant kitų mamyčių blogus apie praleistą laiką kartu su vaikais, pastebėjau, kad mes pakankamai skirtingai interpretuojame apie praleistą laiką kartu su vaikais. Vienos įskaičiuojame vienus dalykus, kitos - kitus. Jei vestume statistiką, ji būtų pakankamai netiksli. :)
manau ir privačiam, ir valdiškam vienodai darbelių padaro 😉
bent dabartiniam valstybiniam Kasparo darželyje su vaikais darbelių daro labai daug, ypač vyresnėse grupėse..netgi per tuos įv. darbelius labai trumpai jie išeina į lauką.. kas man nelabai patinka..man asmeniškai labiau patinka, kai lauke su vaikais daugiau būna, negu darbelių skaičius 😀
tai panašaus stiliaus "Ar žinai kaip aš tave myliu",ir dar tokių yra ne viena. knyga paprastutė, vienas lapas- vienas sakinys ir didelė iliustracija. tinkanti, manau, visiems ikimokyklinukams.
taip, sunku tą priežiūros ir laiko vaikui ribą atskirti 😀. lauke aš nebėgioju, nesikarstau medžiais, nežvejoju, bet... esu šalia, bendrauju, kalbuosi. Būna kad ir stebiu iš šono, kaip jos žaidžia. mano širdis tuo metu džiaugiasi- aš taip nesugebėčiau, negalėčiau kartu žaisti, kaip jos tarpusavy susikuria žaidimą (tik savo suaugėlišku mąstymu sutrukdyčiau).
galėčiau aš jų ir nevežioti į parkus, Deimantė pati laisvai laksto kieme su savo draugais. beje, bent iki šiol (bet manau, jau nebeilgai) Deimantė nedvejodama renkasi su manimi važiuoti kažkur nei pasilikti dūkti kieme su draugais...tas mane džiugina 😀
o dėl darbelių. turėjau omeny bendrąja prasme, manau, vidutiniškai per tiek tiek laiko tokį darbelį 6m. vaikai ir padaro. be abejojo, jau geriau toks, nei joks. žinoma, daro ir šiek tiek sudėtingesnius.
bet aš turėjau giliau paslėptą mintį, kad eiliniame valstybiniame darželyje yra labiau priežiūra, nei ugdymas. ir tai, manau, ne auklėtojų, ne darželių, o jau pačios švietimo sistemos problema. dėmesio labai nedaug skiriamia darželiams, lėšos sumažintos iki minimumo ir dar vis mažina. o gerame darželyje (o dažniausiai privačiame) privalomai darbelių padaro mažiausiai kiekvieną dieną po tris ir dar plius įvairiapusės kitos veiklos. bet ten ir vaikų perpus mažiau.
ką iš viso to norėjau pasakyti, žinant kokia ta mūsų švietimo sistema, kad vaikai visi suvienodinti, neiškiriami, nesigilinama į jų gabumus, poreikius, lieka tėvams visa atsakomybė tą savo vaiką skleisti ir atskleisti, užpildyti visas tas švietimo spragas -užsiimti juo, lavinti.
na bent jau man su vaikais lauke neišeina ramiai pasėdėt 😀 juos abu reikia pasupti, užkelti ant čiuožyklos, nes mažoji dar pati neužlipa..vakar rinkom lapus, reikėjo padėt karstytis... pavyko gal tik kelias minutes ant suoliuko ramiai pries saulutę pasėdėt 😃 ir vėl viskas iš naujo: mama užkelk, mama atnešk, čia tau pica, čia tau arbata, čia tau kava (iš akmenukų, iš lapų) 😃
manau, kad darželyje tikrai vaikai daugiau laiko darbelius daro, man rodos gerą pusvalandį tai tikrai..o jei dar papildomai kokią keramiką lanko 😀 tikrai nėr taip, kad darželyje su jais neužsiima, ir klijuoja visi prie stalo susėdę, ir lipdo, ir spalvina
O kas per knygutė, kur mažajai skaitai?
aš tai pagalvojau jei išeini su vaikais į lauką. jie žaidžia sau, mama sėdi ant suoliuko sau, arba tik "prižiūri", ar čia skaitosi laikas vaikui?:/ tada tas pats kas jam apdėti išsivalyti dantukus, subinuką nušluostyti ir panašiai😀 nors kieme kartais vaikas šaukia mama, pažiūrėk, mama, o aš jau čia, nu vnž dar būnant lauke ne tik prižiūrima bet ir bendraujama, kalbama, tada turbūt skaitosi vaikui. bet mes ir valant dantis padiskutuojam apie pastas, piešinukus ant pastos ir tt😉)
nu bet kokiu atveju tikrai > 7 minutės jei vaikas nėra pilnai savarankiškas.
dar pagalvojau kai sakei akd daržuose vaikai ten darbelį per 2 min padaro, ir tipo mažai laiko. bet gal kalbi apie savo vaiką gabų? juk yra ir tokių kurie turbūt nepadaro per 2 min? dar riek pasiruošti priemones, susitvarkyti, man tai atrodo, akd ir nedideli darbeliai, bet vis tiek svarbu juos daro, pamokina vis naujos technikos ar panašiai.
Dingęs paveikslas - šauni knyga..mes su Benu seniai seniai ją perskaitėm.. apskritai, Kasparavičiaus knygutės man patinka 😀