Šiais metais Klaipėdoje, Girulių miške jau aptiktos pirmosios aktyvios erkės. Kadangi šie vabzdžiai, galintys platinti erkinį encefalitą ir Laimo ligą, yra paplitę visoje Lietuvos teritorijoje, reikia nepamiršti, kad netrukus jas aptiksime daugelyje miškų ir parkų.
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologės, dr. Mildos Žygutienės, erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje dar prieš dešimt metų trukdavo nuo balandžio iki spalio mėnesio. Pastaruoju metu, esant švelnioms žiemoms, šis sezonas pailgėjo nuo kovo iki lapkričio, o atskirais metais ir iki gruodžio mėnesio.
Kur tyko erkės?
Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Pušynuose taip pat randamos erkės, bet čia jų gausa mažesnė.
Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro) laukdama tinkamos aukos. Aktyvioje pozoje erkė iškelia į viršų pirmą porą kojų, kurių letenėlėse yra jutimo receptoriai, reaguojantys į šilumą. Šio ir kitų sugebėjimų pagalba, erkė gali judėti link aukos.
Erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai
Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga apie 3 tūkstančius žmonių. 2010 m. užregistruota 612 susirgimų erkiniu encefalitu ir 2558 – Laimo liga.
Efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai. Pasiskiepyti galima skiepų kabinetuose. Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių būdas – tinkami drabužiai ir repelentai. Taip vadinamos erkes atbaidančios cheminės priemonės.
Grįžus iš miško, kūną būtina atidžiai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje, nes sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.
Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia pašalinti nedelsiant.
Vakcinos bei ligos pasižymi ir teigiamu, ir neigiamu poveikiu. Pastebėta, jog žmonės suserga tomis ligomis, nuo kurių jau buvo anksčiau imunizuoti. Patys vakcinų gamintojai negarantuoja 100% veiksmingumo. VNIPS (vakcinoms nepalankius rezultatus fiksuojanti sistema) per 20-ties mėnesių laikotarpį užregistravo daugiau nei 54.000 neigiamų, vakcinų sukeltų reakcijų. Nacionalinis VAKCINŲ ŽALOS FONDAS, įkurtas 1986m. tam, kad kompensuotų vakcinų padarytus nuostolius, iki šios dienos išmokėjo kompensacijų daugiau nei už 1 milijardą dolerių.
Žemiau pateikiamas sarašas vakcinų, kurių skiepų galima būtų vengti.
HEPATITAS B
Virusinė hepatito B infekcija gali sukelti chronišką kepenų uždegimą, išaugantį į cirozę, kepenų vėžį, mirtį. Tačiau tikimybė, jog vaikas susirgs hepatitu - maža, jei tėvai nėra šios ligos nešiotojai, nėra užsikrėtę ir, jei vaikas paaugęs neturės atsitktinių lytinių santykių ar nenaudos narkotikų. Užsikrėtus hepatitu B galima išsigydyti antibiotikais, tai, dažniausiai, veiksminga. Hepatito B vakcina apsaugo nuo hepatito B, tačiau ne nuo hepatito A, C, D, E, F ir G.
Hepatito B vakcinos šalutinis poveikis pasireiškia tirpimu, karščiu, galvos skausmais, svaigimu, odos niežuliu, kraujosrūvomis, prakaitavimu, drebuliu, silpnumu, diegimu, hipotensija, gripo simptomais, viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bloguliu, anoreksija, pilvo skausmais, vėmimu, vidurių užkietėjimu, viduriavimu, limfos sutrikimais, raumenų, sąnarių skausmais, artralgija, mialgija, dilgėline, mieguistumu, nesugebėjimu užmigti, artritu, bronchų spazmais, alpimu, nervų sistemos paralyžiumi, Guilano Baro sindromu, nugaros smegenų uždegimu, akių nervų uždegimu, įvairiomis sklerozėmis, egzemomis, herpes, konjuktyvitais, ausų skausmais, šlapinimosi sutrikimais. Tyrime užfiksuota žmonių sveikatos būklė keturios dienos po vakcinavimo.
Dažniausiai vartojama hepatito B vakcina sudaryta iš chimerosalio, aliuminio hidroksido, proteino mielių ir buferinio fosfato.
VĖJARAUPIAI
Ši liga gali komplikuotis į pneumoniją, odos infekcijas, o susirgus nėštumo metu pakenkti kūdikiui. Vėjaraupiais geriausia persirgti vaikystėje, bet tėvams tai prarastos darbo valandos. Suaugusiems vėjaraupiai pasireiškia chroniškomis, skaudančiomis dedervinių juostomis. Susirgus vėjaraupiais vėlesniame amžiuje padidėja tikimybė susirgti herpes.
Pašalinis vėjaraupių vakcinos poveikis pasireiškia sutrumpintu vėjaraupių persirgimu nuo gyvos vakcinos (27%), skausmu ir paraudimu injekcijos vietoje, deginimu, išbėrimu, hematoma, sukietėjimu, viršutinių kvėpavimo takų ligomis, kosuliu, nervingumu, irzlumu, nuovargiu, miego sutrikimais, viduriavimu, sumažėjusiu apetitu, vėmimu, ausų uždegimu, pykinimu, akių ligomis, limfos sutrikimais, mialgija, apatinių kvėpavimo takų ligomis, galvos skausmais, dantų griežimu, pilvo skausmais, įvairiais išbėrimais, kaklo sustingimu, egzema, odos dermatitu, niežėjimu, vidurių užkietėjimu, karščio priepuoliais, skausmingu stomatitu.
Vėjaraupių vakcina auginama ant persileidimo ar aborto metu žuvusio kūdikio audinių, jaunų paršelių audinių.
Jos sudėtis: gyvas virusas, monosodos gliutamatas, sacharozė, fosfatas, apdorota želatina, neomicinas ir mažyčio embriono serumas.
POLIOMELITAS
Paralitiškos ligos, poliomelitas, susijęs su meningitu, - labai pavojingi susirgimai. Žinoma, kad poliomelito produktas, ne epidemijos metu, 90% nesukelia priešiškų reakcijų. Užfiksuota, jog per pastaruosius 20 metų Jungtinėse Valstijose laukiniu poliomelitu nebuvo sergama, o užregistruoti susirgimai - vakcinavimo pasekmė.
Poliomelito vakcina gali sukelti: mieguistumą, nervingumą, verksmą, sumažėjusį apetitą, vėmimą, Guillano Baro sindromą ir alergines reakcijas tiems, kurie alergiški neomicinui, polimiksinui B ir streptomicinui.
Negyvo poliomelito viruso vakcinos atveju atsargumo priemonių turėtų imtis jautresni neigiamoms reakcijoms: besilaukiančios moterys, sergantys ŽIV ar AIDS, kitu atveju gali būti pakenkta imuninė sistema.
Gyvo poliomelito viruso vakcina gali sukelti: sutrumpintą persirgimą poliomelitu (nuo taip susirgusių asmenų gali užsikrėsti tie, kurie valgo, geria iš imunizuoto asmens indų). Atsiradę paralitiniai simtomai gali būti sutrumpinta poliomelito dalis. Gyvas virusas išsenka nuo paskiepijimo praėjus 8 savaitėms. Gali būti pastebėtas Guilano Baro sindromas. Nerekomenduojama skiepytis gyvenant namuose, kuriuose yra žmonių su nusilpusia imunine sistema, besilaukiančių moterų, sergančių ŽIV ar AIDS.
Negyvas virusas "IpolR" auginamas ant beždžionių inkstų ląstelių. Vakcina susideda iš formaldehido ir trigubų antibiotikų.
"PoliovaxR" auginamas ant abortuoto kūdikio ląstelių, padarytas iš formaldehido, karvių serumo ir trigubų antibiotikų tirpalo. Beždžionių inkstų ląstelės naudojamos originalioje poliomelito vakcinoje SIV - 40 ir buvo rastos auglių ląstelėse tų vaikų, kurių tėvai buvo paskiepyti nuo poliomelito, užkrečiant virusu. Gyva vakcina auginama ant beždžionės inkstų ląstelių, antibiotikų ir veršio serumo.
HEMOPHILUS INFLUENZAE B
Meningitas - labai pavojinga liga, tačiau meningito vakcina neapsaugo vaiko nuo kitų šios ligos formų: plaučių uždegimo "coccus", meningokoko virusų, herpes, kraujo infekcijų, infekcijų sąnariuose, kauluose, suminkštėjusių audinių. Ištirta, kad šiomis ligomis dažniausiai serga vaikai iki 15 mėnesių, iš jų 3-6% miršta. Šiandien šios ligos retos, tyrimų duomenys rodo, jog vakcinos apsaugo tik 41% paskiepytų vaikų. Susirgus šią ligą galima išgydyti.
Vakcina dažnai kombinuojama su DPT, kuri, lyginant su kitomis vakcinomis, pasižymi didžiausiu reakcijų tempu. Kai vakcina naudojama viena, pašalinis poveikis pasireiškia sutrumpintu persirgimu HIB, lokalizuotu skausmu, sukietėjimu skiepo vietoje, pakilusia temperatūra, irzlumu, mieguistumu, anoreksija, viduriavimu, vėmimu, kosuliu. Tokios reakcijos pastebimos mažiau nei 30% pacientų.
Naudojant su DPT sujungtą vakciną, reakcija pasireiškia švelniu vietiniu paraudimu, sukietėjimu, pakilusia temperatūra, irzlumu, snauduliu, anoreksija, viduriavimu, vėmimu, nuolatiniu verksmu, įtampa, inkstų nepakankamumu, Guilano Baro sindromu ir mirtimi. Pašalinį poveikį patiria 77,9% iš 100% paskiepytų žmonių.
Vakcina, kai naudojama viena, sudaryta iš mielių, thimerosalio ir difterijos toksinų.
KOKLIUŠAS
Plaučių uždegimas, konvulsijos, smegenų uždegimas - visos šios pavojingos ligos susijusios su kokliušu ir kartais pasibaigia mirtimi, tačiau 99,8% sergančių šia liga pasveiksta. Kokliušas pavojingesnis ir kelia grėsmę gyvybei iki 6 mėnesių juo susirgusiems vaikams. Ši liga išgydoma, gerai žinomi adekvatūs ir prieinami šios ligos gydymo būdai. Vakcina dažniausiai naudojama kartu su difterija ir stablige, kaip DPT ar kaip DAPT.
Kokliušo vakcina gali sukelti karščiavimą, skausmingą patinimą, viduriavimą, staigų vėmimą, padidintą mieguistumą, smarkų verksmą, nenuraminamo verksmo priepuolius, konvulsijas, išsekimą, šoką, kvėpavimo problemas, inkstų pakenkimus ir SIDS. Sunkiai pakeliamas reakcijas patiria 1 iš 600, 1 iš 875 patiria išsekimo šoką ir konvulsijas. Pagal 2-ą tyrimą tai atsitinka praėjus 48 valandoms po imunizacijos. Naujesnėje studijoje nurodoma , kad 1-as iš 100 žmonių sureaguoja konvulsijomis, nusilpimu, staigiu, smarkiu verksmu ir vienam iš 3-jų šiais atvejais negrįžtamai pakenkiami inkstai. Studijoje minima, jog 103 paskiepyti vaikai mirė nuo SIDS, 70% mirė per tris savaites po DPT vakcinos ir 37% iš jų mirė per pirmą savaitę.
DAPT rekomenduojama kaip saugiausia vakcina. Pašalinis DAPT poveikis trunka ne daugiau kaip 72 valandas ir pasireiškia: švelniu paraudimu, "induracija", temperatūra, apsnūdimu, irzlumu, vėmimu, viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, viduriavimu, išbėrimu, drugiu, nepertraukiamu verksmu, letargija, dilgėline, sutrikusia kraujotaka, konvulsijomis, nervų uždegimu, mirtimi. Nerekomenduojama vaikams iki 15-os mėnesių ir tiems, kurie 3 kartus nepaskiepyti DPT.
Abi vakcinų formas sudaro thimerosalis, formaldehidas, aliuminio fosfatas.
DIFTERIJA
Difterija gali komplikuotis į paralyžių, širdies paralyžių, sutrikdyti kvėpavimą, visa tai vaikui labai pavojinga. Tačiau nuo 1980m. užfiksuoti tik 5 tokie atvejai. Difterija retai kada yra ypatingai pavojinga, ji išgydoma antibiotikais ir lovos režimu.
Difterijos komponentas labai dažnai įeina į DPT ar DAPT ir sukelia kokliušo atveju paminėtas reakcijas.
STABLIGĖ
Stabligė gali sukelti vaikui pavojingą raumenų nervų ligą. Tačiau stablige susergama labai retai. Persirgus stablige nesusikuria imunitetas visam gyvenimui, to negarantuoja ir skiepijimas. Yra žinoma, kad norint išvengti grėsmingų vakcinos sukeliamų reakcijų, stabligės komponentas taip atskiedžiamas, kad tampa mediciniškai neefektyvus. Tinkamai gydant nuo stabligės miršta ne daugiau kaip 20% susirgusių.
Vakcina nuo stabligės sukelia šiuos reiškinius: aukštą temperatūrą, skausmą, pasikartojantį pūlinių formavimąsi, vidinį ausies nervo uždegimą, neurozę, šoką, sąmonės netekimą. Stabligės vakcina, jungiama su DPT ar DAPT, sukelia tokias pat reakcijas kaip ir kokliušo vakcina.
TYMAI
Tymų vakcina dažnai vartojama junginyje TKR (tymai/ kiaulytė/raudonukė), ir sukelia šiuos pašalinius reiškinius: deginimą, gėlimą injekcijos vietoje, silpnumą, gerklės skausmus, kosulį, slogą, galvos skausmą, svaigimą, karštį, išbėrimą, blogulį, viduriavimą, sutinimą, jautrumą, limfos sistemos sutrikimus, parotitą, orchitą, nervų apmirimą, Verlhofo ligą, alergines reakcijas, dilgėlinę, polineuritą, sąnarių skausmą, artritą, kraujotakos sutrikimus, vaskulitą, ausų uždegimą, konjuktyvitą, karštligiškas konvulsijas, alpimą, akių uždegimą, palilitą, retinitą, akių paralyžių, Guilano - Baro sindromą, judesių koordinacijos sutrikimus, panencefalitą.
Pagal paskutinius Europoje paskelbtus tyrimus gali būti ryšys tarp TKR vakcinų ir autizmo bei žarnų sutrikimo sindromo.
Tymų vakcina susideda iš paukščio embriono ląstelių, neomycino, sorbitolio, hidrolizuoto želatino. TKR sudaro gyva vakcina, paukščiuko embriono ląstelės, neišnešioto kūdikio ląstelės, neomycinas, sorbitolis ir hidrolizuota želatina.
KIAULYTĖ
Vaikui labai pavojinga susirgti sėklidžių uždegimu, sąnarių, inkstų, skydliaukės uždegimu, susijusiu su kiaulyte, ji taip pat gali sukelti klausos sutrikimus. Susirgti kiaulyte vaikystėje labai pavojinga, bet ypatingai tai grėsminga paauglystėje arba suaugus.
Kiaulytės vakcina sukelia šiuos negalavimus: sutrumpintą persirgimą kiaulyte (gyva vakcina), gėlimą, deginimą injekcijos vietoje, kraujo apytakos sutrikimus, kosulį, slogą, karštį, viduriavimą, vaskulitą, parotitą, orchitą, odos išbėrimus, dilgėlinę, akių nervų uždegimą, sąmonės netekimą, encefalitą, karščio priepuolius, nervų apmirimą.
Nuo kiaulytės dažniausiai skiepijama junginiu TKR (tymai/kiaulytė/ raudonukė), šis junginys gali sukelti anksčiau aprašytas pasekmes.
Kiaulytės vakcina yra gyva, ja negalima skiepyti besilaukiančių moterų. Ši vakcina sudaryta iš sorbitolio ir hidrolizuotos želatinos, išauginamos viščiukų embrionuose.
RAUDONUKĖ
Ši liga gali komplikuotis į smegenų ar sąnarių uždegimą, plaučių uždegimą, nervų sistemos irimo ligą, sukelti konvulsijas. Tačiau žinoma, kad iš 100.000 sergančių raudonuke miršta 0.03. Nėščiai moteriai susirgus raudonuke jos įsčiose esančiam kūdikiui gali grėsti apsigimimas. Todėl didžiausias pavojus gręsia mergaitei, jei ji vaikystėje nepersirgo raudonuke. Vaikystėje raudonuke persirgęs vaikas bus atsparus šiai ligai visą gyvenimą. Dar neišradus vakcinų 85% žmonių buvo susiformavęs imunitetas prieš šią ligą. Nesusidarius imunitetui moteris gali pasiskiepyti prieš nėštumą. Nuo skiepų imunitetas susidaro 80% paskiepytų žmonių.
Žinoma, kad nuo 1984m. daugiau nei 55% sunkiai susirgusių žmonių anksčiau buvo pilnai imunizuoti.
Nuo raudonukės paskiepytas vaikas 13 - 19 metų ir vėliau gali vėl susirgti, tai gali ypatingai pakenkti ir sukelti ilgalaikes reakcijas. Ši vakcina yra gyva, ir pacientui kyla realus pavojus susirgti raudonuke.
Raudonukės vakcina 5-10% paauglių mergaičių ir 30% suaugusių moterų sukelia neigiamas reakcijas. Pašalinės reakcijos pasižymi trumpu persirgimu raudonuke (gyva vakcina), gėlimu, deginimu skiepo vietoje, limfos apytakos sutrikimais, dilgėline, išbėrimu, gerklės peršėjimu, sloga, karščiu, galvos skausmu, galvos svaigimu, šleikštuliu, vėmimu, viduriavimu, nervų uždegimu, sąnarių skausmais, artritu, lokaliniu skausmu, vaskulitu, kraujo apytakos sutrikimais, sąmonės netekimu, akių nervų uždegimu, palilitu, Guilano Baro sindromu, encefalitu, Verlhofo liga, chroniška pervargimo liga, encefalopatija, judesių koordinacijos sutrikimu, aštriu skleroziniu panencefalitu.
Skiepijant raudonukės vakcina dažnai jungiama su TKR ir gali sukelti anksčiau išvardintas reakcijas ir pasekmes.
Raudonukės bakterijos auginamos ant abortuoto kūdikio audinių. Vakciną sudaro neomicinas, sorbitolis ir hidrolizuota želatina.
Svarbiausia ką žmogus, kaip biologinės rūšie atstovas, perduoda savo palikuonims, tai sumanumą. Tik sumanus žmogus pajėgus kovoti už išlikimą. Tik sumani mama nesitenkins tais keliais mūsų straipsneliais apie skiepus ir pasidomės kur kas giliau, kad garantuoti savo laukiamam vaikui išlikimą ir svarbiausios mūsų savybės tęstinumą ateinančioms kartoms. Žmogus praradęs šią savybę - pasitiki bet kuo, nesidomi ir niekada netikrina.
Atsakyti
Vakcinos bei ligos pasižymi ir teigiamu, ir neigiamu poveikiu. Pastebėta, jog žmonės suserga tomis ligomis, nuo kurių jau buvo anksčiau imunizuoti. Patys vakcinų gamintojai negarantuoja 100% veiksmingumo. VNIPS (vakcinoms nepalankius rezultatus fiksuojanti sistema) per 20-ties mėnesių laikotarpį užregistravo daugiau nei 54.000 neigiamų, vakcinų sukeltų reakcijų. Nacionalinis VAKCINŲ ŽALOS FONDAS, įkurtas 1986m. tam, kad kompensuotų vakcinų padarytus nuostolius, iki šios dienos išmokėjo kompensacijų daugiau nei už 1 milijardą dolerių.
Žemiau pateikiamas sarašas vakcinų, kurių skiepų galima būtų vengti.
HEPATITAS B
Virusinė hepatito B infekcija gali sukelti chronišką kepenų uždegimą, išaugantį į cirozę, kepenų vėžį, mirtį. Tačiau tikimybė, jog vaikas susirgs hepatitu - maža, jei tėvai nėra šios ligos nešiotojai, nėra užsikrėtę ir, jei vaikas paaugęs neturės atsitktinių lytinių santykių ar nenaudos narkotikų. Užsikrėtus hepatitu B galima išsigydyti antibiotikais, tai, dažniausiai, veiksminga. Hepatito B vakcina apsaugo nuo hepatito B, tačiau ne nuo hepatito A, C, D, E, F ir G.
Hepatito B vakcinos šalutinis poveikis pasireiškia tirpimu, karščiu, galvos skausmais, svaigimu, odos niežuliu, kraujosrūvomis, prakaitavimu, drebuliu, silpnumu, diegimu, hipotensija, gripo simptomais, viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bloguliu, anoreksija, pilvo skausmais, vėmimu, vidurių užkietėjimu, viduriavimu, limfos sutrikimais, raumenų, sąnarių skausmais, artralgija, mialgija, dilgėline, mieguistumu, nesugebėjimu užmigti, artritu, bronchų spazmais, alpimu, nervų sistemos paralyžiumi, Guilano Baro sindromu, nugaros smegenų uždegimu, akių nervų uždegimu, įvairiomis sklerozėmis, egzemomis, herpes, konjuktyvitais, ausų skausmais, šlapinimosi sutrikimais. Tyrime užfiksuota žmonių sveikatos būklė keturios dienos po vakcinavimo.
Dažniausiai vartojama hepatito B vakcina sudaryta iš chimerosalio, aliuminio hidroksido, proteino mielių ir buferinio fosfato.
VĖJARAUPIAI
Ši liga gali komplikuotis į pneumoniją, odos infekcijas, o susirgus nėštumo metu pakenkti kūdikiui. Vėjaraupiais geriausia persirgti vaikystėje, bet tėvams tai prarastos darbo valandos. Suaugusiems vėjaraupiai pasireiškia chroniškomis, skaudančiomis dedervinių juostomis. Susirgus vėjaraupiais vėlesniame amžiuje padidėja tikimybė susirgti herpes.
Pašalinis vėjaraupių vakcinos poveikis pasireiškia sutrumpintu vėjaraupių persirgimu nuo gyvos vakcinos (27%), skausmu ir paraudimu injekcijos vietoje, deginimu, išbėrimu, hematoma, sukietėjimu, viršutinių kvėpavimo takų ligomis, kosuliu, nervingumu, irzlumu, nuovargiu, miego sutrikimais, viduriavimu, sumažėjusiu apetitu, vėmimu, ausų uždegimu, pykinimu, akių ligomis, limfos sutrikimais, mialgija, apatinių kvėpavimo takų ligomis, galvos skausmais, dantų griežimu, pilvo skausmais, įvairiais išbėrimais, kaklo sustingimu, egzema, odos dermatitu, niežėjimu, vidurių užkietėjimu, karščio priepuoliais, skausmingu stomatitu.
Vėjaraupių vakcina auginama ant persileidimo ar aborto metu žuvusio kūdikio audinių, jaunų paršelių audinių.
Jos sudėtis: gyvas virusas, monosodos gliutamatas, sacharozė, fosfatas, apdorota želatina, neomicinas ir mažyčio embriono serumas.
POLIOMELITAS
Paralitiškos ligos, poliomelitas, susijęs su meningitu, - labai pavojingi susirgimai. Žinoma, kad poliomelito produktas, ne epidemijos metu, 90% nesukelia priešiškų reakcijų. Užfiksuota, jog per pastaruosius 20 metų Jungtinėse Valstijose laukiniu poliomelitu nebuvo sergama, o užregistruoti susirgimai - vakcinavimo pasekmė.
Poliomelito vakcina gali sukelti: mieguistumą, nervingumą, verksmą, sumažėjusį apetitą, vėmimą, Guillano Baro sindromą ir alergines reakcijas tiems, kurie alergiški neomicinui, polimiksinui B ir streptomicinui.
Negyvo poliomelito viruso vakcinos atveju atsargumo priemonių turėtų imtis jautresni neigiamoms reakcijoms: besilaukiančios moterys, sergantys ŽIV ar AIDS, kitu atveju gali būti pakenkta imuninė sistema.
Gyvo poliomelito viruso vakcina gali sukelti: sutrumpintą persirgimą poliomelitu (nuo taip susirgusių asmenų gali užsikrėsti tie, kurie valgo, geria iš imunizuoto asmens indų). Atsiradę paralitiniai simtomai gali būti sutrumpinta poliomelito dalis. Gyvas virusas išsenka nuo paskiepijimo praėjus 8 savaitėms. Gali būti pastebėtas Guilano Baro sindromas. Nerekomenduojama skiepytis gyvenant namuose, kuriuose yra žmonių su nusilpusia imunine sistema, besilaukiančių moterų, sergančių ŽIV ar AIDS.
Negyvas virusas "IpolR" auginamas ant beždžionių inkstų ląstelių. Vakcina susideda iš formaldehido ir trigubų antibiotikų.
"PoliovaxR" auginamas ant abortuoto kūdikio ląstelių, padarytas iš formaldehido, karvių serumo ir trigubų antibiotikų tirpalo. Beždžionių inkstų ląstelės naudojamos originalioje poliomelito vakcinoje SIV - 40 ir buvo rastos auglių ląstelėse tų vaikų, kurių tėvai buvo paskiepyti nuo poliomelito, užkrečiant virusu. Gyva vakcina auginama ant beždžionės inkstų ląstelių, antibiotikų ir veršio serumo.
HEMOPHILUS INFLUENZAE B
Meningitas - labai pavojinga liga, tačiau meningito vakcina neapsaugo vaiko nuo kitų šios ligos formų: plaučių uždegimo "coccus", meningokoko virusų, herpes, kraujo infekcijų, infekcijų sąnariuose, kauluose, suminkštėjusių audinių. Ištirta, kad šiomis ligomis dažniausiai serga vaikai iki 15 mėnesių, iš jų 3-6% miršta. Šiandien šios ligos retos, tyrimų duomenys rodo, jog vakcinos apsaugo tik 41% paskiepytų vaikų. Susirgus šią ligą galima išgydyti.
Vakcina dažnai kombinuojama su DPT, kuri, lyginant su kitomis vakcinomis, pasižymi didžiausiu reakcijų tempu. Kai vakcina naudojama viena, pašalinis poveikis pasireiškia sutrumpintu persirgimu HIB, lokalizuotu skausmu, sukietėjimu skiepo vietoje, pakilusia temperatūra, irzlumu, mieguistumu, anoreksija, viduriavimu, vėmimu, kosuliu. Tokios reakcijos pastebimos mažiau nei 30% pacientų.
Naudojant su DPT sujungtą vakciną, reakcija pasireiškia švelniu vietiniu paraudimu, sukietėjimu, pakilusia temperatūra, irzlumu, snauduliu, anoreksija, viduriavimu, vėmimu, nuolatiniu verksmu, įtampa, inkstų nepakankamumu, Guilano Baro sindromu ir mirtimi. Pašalinį poveikį patiria 77,9% iš 100% paskiepytų žmonių.
Vakcina, kai naudojama viena, sudaryta iš mielių, thimerosalio ir difterijos toksinų.
KOKLIUŠAS
Plaučių uždegimas, konvulsijos, smegenų uždegimas - visos šios pavojingos ligos susijusios su kokliušu ir kartais pasibaigia mirtimi, tačiau 99,8% sergančių šia liga pasveiksta. Kokliušas pavojingesnis ir kelia grėsmę gyvybei iki 6 mėnesių juo susirgusiems vaikams. Ši liga išgydoma, gerai žinomi adekvatūs ir prieinami šios ligos gydymo būdai. Vakcina dažniausiai naudojama kartu su difterija ir stablige, kaip DPT ar kaip DAPT.
Kokliušo vakcina gali sukelti karščiavimą, skausmingą patinimą, viduriavimą, staigų vėmimą, padidintą mieguistumą, smarkų verksmą, nenuraminamo verksmo priepuolius, konvulsijas, išsekimą, šoką, kvėpavimo problemas, inkstų pakenkimus ir SIDS. Sunkiai pakeliamas reakcijas patiria 1 iš 600, 1 iš 875 patiria išsekimo šoką ir konvulsijas. Pagal 2-ą tyrimą tai atsitinka praėjus 48 valandoms po imunizacijos. Naujesnėje studijoje nurodoma , kad 1-as iš 100 žmonių sureaguoja konvulsijomis, nusilpimu, staigiu, smarkiu verksmu ir vienam iš 3-jų šiais atvejais negrįžtamai pakenkiami inkstai. Studijoje minima, jog 103 paskiepyti vaikai mirė nuo SIDS, 70% mirė per tris savaites po DPT vakcinos ir 37% iš jų mirė per pirmą savaitę.
DAPT rekomenduojama kaip saugiausia vakcina. Pašalinis DAPT poveikis trunka ne daugiau kaip 72 valandas ir pasireiškia: švelniu paraudimu, "induracija", temperatūra, apsnūdimu, irzlumu, vėmimu, viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, viduriavimu, išbėrimu, drugiu, nepertraukiamu verksmu, letargija, dilgėline, sutrikusia kraujotaka, konvulsijomis, nervų uždegimu, mirtimi. Nerekomenduojama vaikams iki 15-os mėnesių ir tiems, kurie 3 kartus nepaskiepyti DPT.
Abi vakcinų formas sudaro thimerosalis, formaldehidas, aliuminio fosfatas.
DIFTERIJA
Difterija gali komplikuotis į paralyžių, širdies paralyžių, sutrikdyti kvėpavimą, visa tai vaikui labai pavojinga. Tačiau nuo 1980m. užfiksuoti tik 5 tokie atvejai. Difterija retai kada yra ypatingai pavojinga, ji išgydoma antibiotikais ir lovos režimu.
Difterijos komponentas labai dažnai įeina į DPT ar DAPT ir sukelia kokliušo atveju paminėtas reakcijas.
STABLIGĖ
Stabligė gali sukelti vaikui pavojingą raumenų nervų ligą. Tačiau stablige susergama labai retai. Persirgus stablige nesusikuria imunitetas visam gyvenimui, to negarantuoja ir skiepijimas. Yra žinoma, kad norint išvengti grėsmingų vakcinos sukeliamų reakcijų, stabligės komponentas taip atskiedžiamas, kad tampa mediciniškai neefektyvus. Tinkamai gydant nuo stabligės miršta ne daugiau kaip 20% susirgusių.
Vakcina nuo stabligės sukelia šiuos reiškinius: aukštą temperatūrą, skausmą, pasikartojantį pūlinių formavimąsi, vidinį ausies nervo uždegimą, neurozę, šoką, sąmonės netekimą. Stabligės vakcina, jungiama su DPT ar DAPT, sukelia tokias pat reakcijas kaip ir kokliušo vakcina.
TYMAI
Tymų vakcina dažnai vartojama junginyje TKR (tymai/ kiaulytė/raudonukė), ir sukelia šiuos pašalinius reiškinius: deginimą, gėlimą injekcijos vietoje, silpnumą, gerklės skausmus, kosulį, slogą, galvos skausmą, svaigimą, karštį, išbėrimą, blogulį, viduriavimą, sutinimą, jautrumą, limfos sistemos sutrikimus, parotitą, orchitą, nervų apmirimą, Verlhofo ligą, alergines reakcijas, dilgėlinę, polineuritą, sąnarių skausmą, artritą, kraujotakos sutrikimus, vaskulitą, ausų uždegimą, konjuktyvitą, karštligiškas konvulsijas, alpimą, akių uždegimą, palilitą, retinitą, akių paralyžių, Guilano - Baro sindromą, judesių koordinacijos sutrikimus, panencefalitą.
Pagal paskutinius Europoje paskelbtus tyrimus gali būti ryšys tarp TKR vakcinų ir autizmo bei žarnų sutrikimo sindromo.
Tymų vakcina susideda iš paukščio embriono ląstelių, neomycino, sorbitolio, hidrolizuoto želatino. TKR sudaro gyva vakcina, paukščiuko embriono ląstelės, neišnešioto kūdikio ląstelės, neomycinas, sorbitolis ir hidrolizuota želatina.
KIAULYTĖ
Vaikui labai pavojinga susirgti sėklidžių uždegimu, sąnarių, inkstų, skydliaukės uždegimu, susijusiu su kiaulyte, ji taip pat gali sukelti klausos sutrikimus. Susirgti kiaulyte vaikystėje labai pavojinga, bet ypatingai tai grėsminga paauglystėje arba suaugus.
Kiaulytės vakcina sukelia šiuos negalavimus: sutrumpintą persirgimą kiaulyte (gyva vakcina), gėlimą, deginimą injekcijos vietoje, kraujo apytakos sutrikimus, kosulį, slogą, karštį, viduriavimą, vaskulitą, parotitą, orchitą, odos išbėrimus, dilgėlinę, akių nervų uždegimą, sąmonės netekimą, encefalitą, karščio priepuolius, nervų apmirimą.
Nuo kiaulytės dažniausiai skiepijama junginiu TKR (tymai/kiaulytė/ raudonukė), šis junginys gali sukelti anksčiau aprašytas pasekmes.
Kiaulytės vakcina yra gyva, ja negalima skiepyti besilaukiančių moterų. Ši vakcina sudaryta iš sorbitolio ir hidrolizuotos želatinos, išauginamos viščiukų embrionuose.
RAUDONUKĖ
Ši liga gali komplikuotis į smegenų ar sąnarių uždegimą, plaučių uždegimą, nervų sistemos irimo ligą, sukelti konvulsijas. Tačiau žinoma, kad iš 100.000 sergančių raudonuke miršta 0.03. Nėščiai moteriai susirgus raudonuke jos įsčiose esančiam kūdikiui gali grėsti apsigimimas. Todėl didžiausias pavojus gręsia mergaitei, jei ji vaikystėje nepersirgo raudonuke. Vaikystėje raudonuke persirgęs vaikas bus atsparus šiai ligai visą gyvenimą. Dar neišradus vakcinų 85% žmonių buvo susiformavęs imunitetas prieš šią ligą. Nesusidarius imunitetui moteris gali pasiskiepyti prieš nėštumą. Nuo skiepų imunitetas susidaro 80% paskiepytų žmonių.
Žinoma, kad nuo 1984m. daugiau nei 55% sunkiai susirgusių žmonių anksčiau buvo pilnai imunizuoti.
Nuo raudonukės paskiepytas vaikas 13 - 19 metų ir vėliau gali vėl susirgti, tai gali ypatingai pakenkti ir sukelti ilgalaikes reakcijas. Ši vakcina yra gyva, ir pacientui kyla realus pavojus susirgti raudonuke.
Raudonukės vakcina 5-10% paauglių mergaičių ir 30% suaugusių moterų sukelia neigiamas reakcijas. Pašalinės reakcijos pasižymi trumpu persirgimu raudonuke (gyva vakcina), gėlimu, deginimu skiepo vietoje, limfos apytakos sutrikimais, dilgėline, išbėrimu, gerklės peršėjimu, sloga, karščiu, galvos skausmu, galvos svaigimu, šleikštuliu, vėmimu, viduriavimu, nervų uždegimu, sąnarių skausmais, artritu, lokaliniu skausmu, vaskulitu, kraujo apytakos sutrikimais, sąmonės netekimu, akių nervų uždegimu, palilitu, Guilano Baro sindromu, encefalitu, Verlhofo liga, chroniška pervargimo liga, encefalopatija, judesių koordinacijos sutrikimu, aštriu skleroziniu panencefalitu.
Skiepijant raudonukės vakcina dažnai jungiama su TKR ir gali sukelti anksčiau išvardintas reakcijas ir pasekmes.
Raudonukės bakterijos auginamos ant abortuoto kūdikio audinių. Vakciną sudaro neomicinas, sorbitolis ir hidrolizuota želatina.
Svarbiausia ką žmogus, kaip biologinės rūšie atstovas, perduoda savo palikuonims, tai sumanumą. Tik sumanus žmogus pajėgus kovoti už išlikimą. Tik sumani mama nesitenkins tais keliais mūsų straipsneliais apie skiepus ir pasidomės kur kas giliau, kad garantuoti savo laukiamam vaikui išlikimą ir svarbiausios mūsų savybės tęstinumą ateinančioms kartoms. Žmogus praradęs šią savybę - pasitiki bet kuo, nesidomi ir niekada netikrina.
Atsakyti
Vakcinos bei ligos pasižymi ir teigiamu, ir neigiamu poveikiu. Pastebėta, jog žmonės suserga tomis ligomis, nuo kurių jau buvo anksčiau imunizuoti. Patys vakcinų gamintojai negarantuoja 100% veiksmingumo. VNIPS (vakcinoms nepalankius rezultatus fiksuojanti sistema) per 20-ties mėnesių laikotarpį užregistravo daugiau nei 54.000 neigiamų, vakcinų sukeltų reakcijų. Nacionalinis VAKCINŲ ŽALOS FONDAS, įkurtas 1986m. tam, kad kompensuotų vakcinų padarytus nuostolius, iki šios dienos išmokėjo kompensacijų daugiau nei už 1 milijardą dolerių.
Žemiau pateikiamas sarašas vakcinų, kurių skiepų galima būtų vengti.
HEPATITAS B
Virusinė hepatito B infekcija gali sukelti chronišką kepenų uždegimą, išaugantį į cirozę, kepenų vėžį, mirtį. Tačiau tikimybė, jog vaikas susirgs hepatitu - maža, jei tėvai nėra šios ligos nešiotojai, nėra užsikrėtę ir, jei vaikas paaugęs neturės atsitktinių lytinių santykių ar nenaudos narkotikų. Užsikrėtus hepatitu B galima išsigydyti antibiotikais, tai, dažniausiai, veiksminga. Hepatito B vakcina apsaugo nuo hepatito B, tačiau ne nuo hepatito A, C, D, E, F ir G.
Hepatito B vakcinos šalutinis poveikis pasireiškia tirpimu, karščiu, galvos skausmais, svaigimu, odos niežuliu, kraujosrūvomis, prakaitavimu, drebuliu, silpnumu, diegimu, hipotensija, gripo simptomais, viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bloguliu, anoreksija, pilvo skausmais, vėmimu, vidurių užkietėjimu, viduriavimu, limfos sutrikimais, raumenų, sąnarių skausmais, artralgija, mialgija, dilgėline, mieguistumu, nesugebėjimu užmigti, artritu, bronchų spazmais, alpimu, nervų sistemos paralyžiumi, Guilano Baro sindromu, nugaros smegenų uždegimu, akių nervų uždegimu, įvairiomis sklerozėmis, egzemomis, herpes, konjuktyvitais, ausų skausmais, šlapinimosi sutrikimais. Tyrime užfiksuota žmonių sveikatos būklė keturios dienos po vakcinavimo.
Dažniausiai vartojama hepatito B vakcina sudaryta iš chimerosalio, aliuminio hidroksido, proteino mielių ir buferinio fosfato.
VĖJARAUPIAI
Ši liga gali komplikuotis į pneumoniją, odos infekcijas, o susirgus nėštumo metu pakenkti kūdikiui. Vėjaraupiais geriausia persirgti vaikystėje, bet tėvams tai prarastos darbo valandos. Suaugusiems vėjaraupiai pasireiškia chroniškomis, skaudančiomis dedervinių juostomis. Susirgus vėjaraupiais vėlesniame amžiuje padidėja tikimybė susirgti herpes.
Pašalinis vėjaraupių vakcinos poveikis pasireiškia sutrumpintu vėjaraupių persirgimu nuo gyvos vakcinos (27%), skausmu ir paraudimu injekcijos vietoje, deginimu, išbėrimu, hematoma, sukietėjimu, viršutinių kvėpavimo takų ligomis, kosuliu, nervingumu, irzlumu, nuovargiu, miego sutrikimais, viduriavimu, sumažėjusiu apetitu, vėmimu, ausų uždegimu, pykinimu, akių ligomis, limfos sutrikimais, mialgija, apatinių kvėpavimo takų ligomis, galvos skausmais, dantų griežimu, pilvo skausmais, įvairiais išbėrimais, kaklo sustingimu, egzema, odos dermatitu, niežėjimu, vidurių užkietėjimu, karščio priepuoliais, skausmingu stomatitu.
Vėjaraupių vakcina auginama ant persileidimo ar aborto metu žuvusio kūdikio audinių, jaunų paršelių audinių.
Jos sudėtis: gyvas virusas, monosodos gliutamatas, sacharozė, fosfatas, apdorota želatina, neomicinas ir mažyčio embriono serumas.
POLIOMELITAS
Paralitiškos ligos, poliomelitas, susijęs su meningitu, - labai pavojingi susirgimai. Žinoma, kad poliomelito produktas, ne epidemijos metu, 90% nesukelia priešiškų reakcijų. Užfiksuota, jog per pastaruosius 20 metų Jungtinėse Valstijose laukiniu poliomelitu nebuvo sergama, o užregistruoti susirgimai - vakcinavimo pasekmė.
Poliomelito vakcina gali sukelti: mieguistumą, nervingumą, verksmą, sumažėjusį apetitą, vėmimą, Guillano Baro sindromą ir alergines reakcijas tiems, kurie alergiški neomicinui, polimiksinui B ir streptomicinui.
Negyvo poliomelito viruso vakcinos atveju atsargumo priemonių turėtų imtis jautresni neigiamoms reakcijoms: besilaukiančios moterys, sergantys ŽIV ar AIDS, kitu atveju gali būti pakenkta imuninė sistema.
Gyvo poliomelito viruso vakcina gali sukelti: sutrumpintą persirgimą poliomelitu (nuo taip susirgusių asmenų gali užsikrėsti tie, kurie valgo, geria iš imunizuoto asmens indų). Atsiradę paralitiniai simtomai gali būti sutrumpinta poliomelito dalis. Gyvas virusas išsenka nuo paskiepijimo praėjus 8 savaitėms. Gali būti pastebėtas Guilano Baro sindromas. Nerekomenduojama skiepytis gyvenant namuose, kuriuose yra žmonių su nusilpusia imunine sistema, besilaukiančių moterų, sergančių ŽIV ar AIDS.
Negyvas virusas "IpolR" auginamas ant beždžionių inkstų ląstelių. Vakcina susideda iš formaldehido ir trigubų antibiotikų.
"PoliovaxR" auginamas ant abortuoto kūdikio ląstelių, padarytas iš formaldehido, karvių serumo ir trigubų antibiotikų tirpalo. Beždžionių inkstų ląstelės naudojamos originalioje poliomelito vakcinoje SIV - 40 ir buvo rastos auglių ląstelėse tų vaikų, kurių tėvai buvo paskiepyti nuo poliomelito, užkrečiant virusu. Gyva vakcina auginama ant beždžionės inkstų ląstelių, antibiotikų ir veršio serumo.
HEMOPHILUS INFLUENZAE B
Meningitas - labai pavojinga liga, tačiau meningito vakcina neapsaugo vaiko nuo kitų šios ligos formų: plaučių uždegimo "coccus", meningokoko virusų, herpes, kraujo infekcijų, infekcijų sąnariuose, kauluose, suminkštėjusių audinių. Ištirta, kad šiomis ligomis dažniausiai serga vaikai iki 15 mėnesių, iš jų 3-6% miršta. Šiandien šios ligos retos, tyrimų duomenys rodo, jog vakcinos apsaugo tik 41% paskiepytų vaikų. Susirgus šią ligą galima išgydyti.
Vakcina dažnai kombinuojama su DPT, kuri, lyginant su kitomis vakcinomis, pasižymi didžiausiu reakcijų tempu. Kai vakcina naudojama viena, pašalinis poveikis pasireiškia sutrumpintu persirgimu HIB, lokalizuotu skausmu, sukietėjimu skiepo vietoje, pakilusia temperatūra, irzlumu, mieguistumu, anoreksija, viduriavimu, vėmimu, kosuliu. Tokios reakcijos pastebimos mažiau nei 30% pacientų.
Naudojant su DPT sujungtą vakciną, reakcija pasireiškia švelniu vietiniu paraudimu, sukietėjimu, pakilusia temperatūra, irzlumu, snauduliu, anoreksija, viduriavimu, vėmimu, nuolatiniu verksmu, įtampa, inkstų nepakankamumu, Guilano Baro sindromu ir mirtimi. Pašalinį poveikį patiria 77,9% iš 100% paskiepytų žmonių.
Vakcina, kai naudojama viena, sudaryta iš mielių, thimerosalio ir difterijos toksinų.
KOKLIUŠAS
Plaučių uždegimas, konvulsijos, smegenų uždegimas - visos šios pavojingos ligos susijusios su kokliušu ir kartais pasibaigia mirtimi, tačiau 99,8% sergančių šia liga pasveiksta. Kokliušas pavojingesnis ir kelia grėsmę gyvybei iki 6 mėnesių juo susirgusiems vaikams. Ši liga išgydoma, gerai žinomi adekvatūs ir prieinami šios ligos gydymo būdai. Vakcina dažniausiai naudojama kartu su difterija ir stablige, kaip DPT ar kaip DAPT.
Kokliušo vakcina gali sukelti karščiavimą, skausmingą patinimą, viduriavimą, staigų vėmimą, padidintą mieguistumą, smarkų verksmą, nenuraminamo verksmo priepuolius, konvulsijas, išsekimą, šoką, kvėpavimo problemas, inkstų pakenkimus ir SIDS. Sunkiai pakeliamas reakcijas patiria 1 iš 600, 1 iš 875 patiria išsekimo šoką ir konvulsijas. Pagal 2-ą tyrimą tai atsitinka praėjus 48 valandoms po imunizacijos. Naujesnėje studijoje nurodoma , kad 1-as iš 100 žmonių sureaguoja konvulsijomis, nusilpimu, staigiu, smarkiu verksmu ir vienam iš 3-jų šiais atvejais negrįžtamai pakenkiami inkstai. Studijoje minima, jog 103 paskiepyti vaikai mirė nuo SIDS, 70% mirė per tris savaites po DPT vakcinos ir 37% iš jų mirė per pirmą savaitę.
DAPT rekomenduojama kaip saugiausia vakcina. Pašalinis DAPT poveikis trunka ne daugiau kaip 72 valandas ir pasireiškia: švelniu paraudimu, "induracija", temperatūra, apsnūdimu, irzlumu, vėmimu, viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, viduriavimu, išbėrimu, drugiu, nepertraukiamu verksmu, letargija, dilgėline, sutrikusia kraujotaka, konvulsijomis, nervų uždegimu, mirtimi. Nerekomenduojama vaikams iki 15-os mėnesių ir tiems, kurie 3 kartus nepaskiepyti DPT.
Abi vakcinų formas sudaro thimerosalis, formaldehidas, aliuminio fosfatas.
DIFTERIJA
Difterija gali komplikuotis į paralyžių, širdies paralyžių, sutrikdyti kvėpavimą, visa tai vaikui labai pavojinga. Tačiau nuo 1980m. užfiksuoti tik 5 tokie atvejai. Difterija retai kada yra ypatingai pavojinga, ji išgydoma antibiotikais ir lovos režimu.
Difterijos komponentas labai dažnai įeina į DPT ar DAPT ir sukelia kokliušo atveju paminėtas reakcijas.
STABLIGĖ
Stabligė gali sukelti vaikui pavojingą raumenų nervų ligą. Tačiau stablige susergama labai retai. Persirgus stablige nesusikuria imunitetas visam gyvenimui, to negarantuoja ir skiepijimas. Yra žinoma, kad norint išvengti grėsmingų vakcinos sukeliamų reakcijų, stabligės komponentas taip atskiedžiamas, kad tampa mediciniškai neefektyvus. Tinkamai gydant nuo stabligės miršta ne daugiau kaip 20% susirgusių.
Vakcina nuo stabligės sukelia šiuos reiškinius: aukštą temperatūrą, skausmą, pasikartojantį pūlinių formavimąsi, vidinį ausies nervo uždegimą, neurozę, šoką, sąmonės netekimą. Stabligės vakcina, jungiama su DPT ar DAPT, sukelia tokias pat reakcijas kaip ir kokliušo vakcina.
TYMAI
Tymų vakcina dažnai vartojama junginyje TKR (tymai/ kiaulytė/raudonukė), ir sukelia šiuos pašalinius reiškinius: deginimą, gėlimą injekcijos vietoje, silpnumą, gerklės skausmus, kosulį, slogą, galvos skausmą, svaigimą, karštį, išbėrimą, blogulį, viduriavimą, sutinimą, jautrumą, limfos sistemos sutrikimus, parotitą, orchitą, nervų apmirimą, Verlhofo ligą, alergines reakcijas, dilgėlinę, polineuritą, sąnarių skausmą, artritą, kraujotakos sutrikimus, vaskulitą, ausų uždegimą, konjuktyvitą, karštligiškas konvulsijas, alpimą, akių uždegimą, palilitą, retinitą, akių paralyžių, Guilano - Baro sindromą, judesių koordinacijos sutrikimus, panencefalitą.
Pagal paskutinius Europoje paskelbtus tyrimus gali būti ryšys tarp TKR vakcinų ir autizmo bei žarnų sutrikimo sindromo.
Tymų vakcina susideda iš paukščio embriono ląstelių, neomycino, sorbitolio, hidrolizuoto želatino. TKR sudaro gyva vakcina, paukščiuko embriono ląstelės, neišnešioto kūdikio ląstelės, neomycinas, sorbitolis ir hidrolizuota želatina.
KIAULYTĖ
Vaikui labai pavojinga susirgti sėklidžių uždegimu, sąnarių, inkstų, skydliaukės uždegimu, susijusiu su kiaulyte, ji taip pat gali sukelti klausos sutrikimus. Susirgti kiaulyte vaikystėje labai pavojinga, bet ypatingai tai grėsminga paauglystėje arba suaugus.
Kiaulytės vakcina sukelia šiuos negalavimus: sutrumpintą persirgimą kiaulyte (gyva vakcina), gėlimą, deginimą injekcijos vietoje, kraujo apytakos sutrikimus, kosulį, slogą, karštį, viduriavimą, vaskulitą, parotitą, orchitą, odos išbėrimus, dilgėlinę, akių nervų uždegimą, sąmonės netekimą, encefalitą, karščio priepuolius, nervų apmirimą.
Nuo kiaulytės dažniausiai skiepijama junginiu TKR (tymai/kiaulytė/ raudonukė), šis junginys gali sukelti anksčiau aprašytas pasekmes.
Kiaulytės vakcina yra gyva, ja negalima skiepyti besilaukiančių moterų. Ši vakcina sudaryta iš sorbitolio ir hidrolizuotos želatinos, išauginamos viščiukų embrionuose.
RAUDONUKĖ
Ši liga gali komplikuotis į smegenų ar sąnarių uždegimą, plaučių uždegimą, nervų sistemos irimo ligą, sukelti konvulsijas. Tačiau žinoma, kad iš 100.000 sergančių raudonuke miršta 0.03. Nėščiai moteriai susirgus raudonuke jos įsčiose esančiam kūdikiui gali grėsti apsigimimas. Todėl didžiausias pavojus gręsia mergaitei, jei ji vaikystėje nepersirgo raudonuke. Vaikystėje raudonuke persirgęs vaikas bus atsparus šiai ligai visą gyvenimą. Dar neišradus vakcinų 85% žmonių buvo susiformavęs imunitetas prieš šią ligą. Nesusidarius imunitetui moteris gali pasiskiepyti prieš nėštumą. Nuo skiepų imunitetas susidaro 80% paskiepytų žmonių.
Žinoma, kad nuo 1984m. daugiau nei 55% sunkiai susirgusių žmonių anksčiau buvo pilnai imunizuoti.
Nuo raudonukės paskiepytas vaikas 13 - 19 metų ir vėliau gali vėl susirgti, tai gali ypatingai pakenkti ir sukelti ilgalaikes reakcijas. Ši vakcina yra gyva, ir pacientui kyla realus pavojus susirgti raudonuke.
Raudonukės vakcina 5-10% paauglių mergaičių ir 30% suaugusių moterų sukelia neigiamas reakcijas. Pašalinės reakcijos pasižymi trumpu persirgimu raudonuke (gyva vakcina), gėlimu, deginimu skiepo vietoje, limfos apytakos sutrikimais, dilgėline, išbėrimu, gerklės peršėjimu, sloga, karščiu, galvos skausmu, galvos svaigimu, šleikštuliu, vėmimu, viduriavimu, nervų uždegimu, sąnarių skausmais, artritu, lokaliniu skausmu, vaskulitu, kraujo apytakos sutrikimais, sąmonės netekimu, akių nervų uždegimu, palilitu, Guilano Baro sindromu, encefalitu, Verlhofo liga, chroniška pervargimo liga, encefalopatija, judesių koordinacijos sutrikimu, aštriu skleroziniu panencefalitu.
Skiepijant raudonukės vakcina dažnai jungiama su TKR ir gali sukelti anksčiau išvardintas reakcijas ir pasekmes.
Raudonukės bakterijos auginamos ant abortuoto kūdikio audinių. Vakciną sudaro neomicinas, sorbitolis ir hidrolizuota želatina.
Svarbiausia ką žmogus, kaip biologinės rūšie atstovas, perduoda savo palikuonims, tai sumanumą. Tik sumanus žmogus pajėgus kovoti už išlikimą. Tik sumani mama nesitenkins tais keliais mūsų straipsneliais apie skiepus ir pasidomės kur kas giliau, kad garantuoti savo laukiamam vaikui išlikimą ir svarbiausios mūsų savybės tęstinumą ateinančioms kartoms. Žmogus praradęs šią savybę - pasitiki bet kuo, nesidomi ir niekada netikrina.
Atsakyti
http://www.sarmatas.lt/03/interviu-su-buvusiu-vakcinu-kureju/
tai gal galima nuorodele? butu idomu paskaityti 🤓|
pritariu tau visiskai ir dabar radau tokios info internete kad likau sokiruota,o viska apie skiepus aprase tas kuris gamino tas vakcinas...buvau pakraupusi 😕
👍
tai tu erkiu ne tik miske pilna, gali ir i kiemuka isejus ju parsinest😉
tų skiepų kone ant kiekvieno kampo ... tai nuo to, tai nuo ano ir t.t. aš irgi laikausi tuos nuomonės, kad kuo mažiau skiepų - tuo geriau, nes daugiau reklama veikia ir pinigus lupa, nei kažkiek padeda. o dauguma neatsispiria reklamoms ir skiepinasi... yra ir taip įvairiausių būdų išvekt pavojaus, taip kad nematau reikalo skiepintis...
Mano mama pernai rudeni susirgo laimo liga,tai iki siol antibiotikus geria,gereja ,bet kas zino kiek dar teks juos gerti..
oj, baisus dalykas... mums 2 metukai, o pernai vasara jau pasigavom 2 erkes, ir net ne miske, o kazkur kieme prie namo... gydytoja mums irgi nepataria skiepytis. Endemike sako yra kazkoks efektingas purskalas kur jas atbaido, tik pernai jo buvo neimanoma gauti-paklausi preke buvo, tikriausiai dabar reik lekti pirkt.
Gydytoja rekomendavo skiepyti nuo antru gyvenimo metu, kadangi pirmus metus vaikas ir taip gauna daug skiepu. Taciau nuejusi i skiepu kabineta suzinojau, kad pavelavau. Geriausia skiepytis rugsejo pabaigoje, tada spalio pabaigoje ir paskutine doze balandzio men. Vienos dozes kaina apie 90 lt. Galioja skiepas 3-5 metus. Asmeniskai as uz skiepus: kodel jaudintis del ligu, kuriu galime isvengti? Gi skiepai atsirado ne siaip sau. Beje, paprasta buti neskiepytam tarp paskiepytu, kuriu deka tos vaikiskos ligos ir neplinta 😉
na as pasitariau su gydytoju del vaiko skiepu..buvo pasakyta taip naudokite chemines priemonesa nt rubu, skiepas nera iseitis, nes silpnina imuniteta, kitas dalykas vieno skiepo negana.
as labai svarstau del tu skiepu... per 29 m. erke buvo ikandusi 1 karta. Vyrui kai ikando, supanikavo, leke tuoj skipytis.
suleidžiamas ligos užkratas. žmogus ir pasiskiepijęs gali susirgti, tik greičiausiai sirgs lengvesne forma...
as neskiepyju ,ar gilinotes kada i skiepus,is ko jie,kaip..buvau vos ne reklamos auka tu skiepu,bet gyd.patare nesiskiepyt,beto mano regione nera tu baisiniu erkiu,o namie net zoleje pasigauna maniskiai tas katines vadinamas,turiu spec pinceta ,padizinfekuoju.
Oi tikrai... Abi mergaites norėčiau paskiepyti. Pernai vyrui į koją buvo "įsisegusi". 😪 Linksma nebuvo. Antibiotikų ilgas kursas, nerimas. Visa laimė, kad baigėsi viskas gerai. Bet visai nenorėčiau taip pergyventi dėl vaikučių. 😪
As ir noreciau suzinot nuo kokio amziaus galima skiepyti..
bijai erkes- neik i miska 😃 O jei rimtai, tai musu seimoj pasiskiepijes tik vyras. Kazin nuo kokio amziaus galima skiepyti kudikius? Iar ar maitinancios mamos gali skiepytis?
baisu...