Atostogos pas močiutę – rojaus dvelksmas

Jau rudenėlis, dangus verkia tarsi palydėdamas vasarą, bet mums tai nesutrukdė palikti dulkėtą miestą ir išrūkti į gėlėmis bei grynu oru kvepiantį kaimą – Janapolę, esantį vos 10 kilometrų nuo Telšių.

Sugrįžo prarastos jėgos

Tai išties nuostabus Žemaitijos kampelis, dvelkiantis ramybe ir atgaiva. Mus pasitiko šilti nuostabūs žmonės – vyro tėvai. Jie jau buvo paruošę skanius pavakarius. Pavalgę visi susiruošėme į kiemelį.

{pic:rusne1}

Obelų šakos tiesiog linko nuo raudonskruosčių obuolių, krūmai liepsnojo raudonaisiais serbentais, į kuriuos mano dukrytė įmerkė rankytes, skynė, skanavo bei rideno obuoliukus.

{pic:rusne2}

Į šį žaidimuką įsitraukė ir jaunėlė pusseserytė Eglutė.

{pic:rusne3}

Kaip gera buvo palikti už nugaros niurzgiančią monotoniją ir trumpam įkristi į rojų, nes nerandu kitokių žodžių, kaip apibūdinti šį kampelį, ir žmonės čia yra nuostabūs.

{pic:rusne4}

Atsikėlus ankstų rytą labai gera užlipti ant rasoto žolės kilimo, įkvėpti šio rojaus dvelksmo – kaipmat sugrįžta prarastos jėgos, jauti, kaip pasikrauni energijos. Po šio ritualo susėdome į automobilį ir nuvažiavome tėveliams padėti nusikasti bulves.

Vėl norisi apkabinti obelį

Mano šelmiukė,nenustygstanti vietoje velniūkštė kartu su manim rinko bulvytes. Jai labai patiko imti į rankutes bulvytę ir dėti ją į krepšį. Aš papasakojau mažutei, iš kur atsiranda bulvytės, ji su didžiu susidomėjimu klausė laikydama rankutėje bulvytę tarsi kamuoliuką.

Po taip greit prabėgusių keturių valandėlių grįžome namo ir lakstėme kieme iki sutemų. Kaime jautiesi tarsi pasakoje: ryte įlipus į rasotą žolę jautiesi atsigavęs nuo kasdieninių rūpesčių, o širdyje – gera.

Tik esu miesto žmogus, jau po kelių dienų vėl pasiilgau to triukšmo ir judesio. Bet grįžus iš kaimo vėl ten norisi apkabinti obelį ir įsilieti į ramybę. Ankščiau to nesupratau, bet dabar tai labai vertinu ir didžiuojuosi tvarkingais kaimo žmonėmis. Nors neturi jie kada ilsėtis ir džiaugtis ramybe, nes skuba pas gyvuliukus, skuba rankas įkišti į žemę, žaviuosi jų neblėstančia kantrybe.

Tiesa, negrįžome tuščiomis – darbščioji vyro mamytė mums įdėjo tiek žemės gėrybių, jog parduotuvę galėsime pamiršti ilgam, o dar ir pasidalinsime.

Su meile Deimantė ir Rusnytė