Vienos mamos pasisako UŽ, kitos – PRIEŠ čiulptukus ar "soskes". Juk kai nuolatos mažylis "kaba" prie krūties, anot kai kurių mamyčių, čiulptukas yra palengvinimas, tačiau kitos yra griežtai prieš jų naudojimą. O ką tu manai?
Kodėl čiulptuko geriau nenaudoti?
Čiulptukas – ne draugas mamos pienui
Į klausimą „Ar čiulptukas turi įtakos žindymui, tiksliau - pieno mažėjimui?“, Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos apie kūdikių žindymą „Nepakeičiamas kaip motinos meilė” autorius, atsako taip: „Taip, čiulptuko naudojimas labai dažnai būna žindymo nesėkmių ir pieno mažėjimo motinos krūtyse priežastimi.
Kad mamytės iš krūties maitinamas kūdikis galėtų sočiai pavalgyti ir sparčiai augti, jis turi efektyviai ŽĮSTI. Žįsdamas krūtį, kūdikis pieną iš jos ne siurbia, o stumia liežuvio raumenų banga, prasidedančia nuo liežuvio galiuko ir slenkančia link jo šaknies. Taigi, žindimo metu kūdikio liežuvis yra pagrindinis “darbininkas”. Žmonės įprastai žodžius “žįsti” ir “čiulpti” laiko tą patį reiškiančiais sinonimais. Išties tai yra esmingai skirtingi veiksmai. Įsidėmėkime: žįsti – tai ne čiulpti!
Atpratinti nuo čiulptuko nėra lengva, ir neretai sukelia streso abiems pusėms – vaikui ir tėvams
Liaudies patarlė sako: „Pripratimas yra antras prigimimas“. Ji visai tiksli, kai kalbame apie čiulptukus. Pripratus prie čiulptuko, jo sunku atsisakyti. Mamos pastebi, kad kuo ilgiau buvo duodamas čiulptukas, tuo sunkiau būna nuo jo atpratinti. Kartais jis gali užtrukti ne savaitę, o mėnesį ar pusė metų.
Atpratinti nuo čiulptuko galima įvairiais būdais, tačiau bene visus juos galima suskirstyti į dvi dalis:
-Greitas ir staigus atpratinimas
-Lėtas atpratinimas
Greitas atpratinimas – kai tėvai užsibrėžia dieną ir nuo tada nebeduoda čiulptuko. Išmeta jį pro langą, atiduoda šuniukui, jį nugraužia pelytė – žodžiu, čiulptukas arba sugadinamas, arba prarandamas amžiams.
Lėtas atpratinimas būna keleriopas: vieni tėvai laukia laiko, kol vaikas pats atsisakys čiulptuko, arba naudoja jį tik tam tikrais atvejais: einant miegoti, keliaujant į darželį. Visą kitą laiką vaikas jo tarsi ir nepasigenda.
Tai patyrusios mamos gali paliudyti, jog atpratinant nuo čiulptuko vaikas išverkia ne vieną kibirėlį ašarų, jo miegas kurį laiką pasidaro neramus, jis gali būti irzlesnis, neramesnis, negu įprastai. Kraštutiniais atvejais gali tekti pasikonsultuoti su gydytoju dėl raminamojo sirupėlio skyrimo, arba net klausti psichologo patarimo.
O štai vienos mamytės patirtis (forume):
Mano mažyliui jau 3 mėnuo, bet niekaip neima čiulptuko. Vis išspjauna ir įsikiša kumštuką arba pirštuką. Nežinau, ką daryti, nes jau odelė net nusausėjo nuo čiulpimo.
Mamų patarimai:
-Gerai, kad neima, nereiks kariauti po to, kol atpras. Gal jam dantenas niežti? Duok kramtukų.
-Maniškis ir iš pradžių iki beveik 3 mėnesių neėmė, o po to draugė įkišo, kai rėkė, ir jam patiko.
-Manau, kad nėra problemos, jei neima. Mano irgi neėmė, kol nepradėjo dantukai dygti, tada reikėdavo pasikasyti ir ėmė.
-Mano vyresnėlei nereikėjo čiulptuko, bet tėčiui patiko, kaip ji gražiai su „tiute“ atrodo ir įsiūlė. Tai taip prilipo, kad net ir puodelio gerti neėmė, tik iš buteliuko su žinduku, vargau, kol buteliuko atsikratėm.
-Maniškis irgi neima čiulptuko, jau gal 10 pakeitėm. Aš norėčiau, kad imtų, nes dabar jam čiulptukas yra mano krūtis, be jos neužmiega, o dienos metu kas pusvalandį reikia krūtį duoti, nes nenusiramina kitaip, arba pirščiukus čiulpt pradeda. Esu girdėjusi, kad vaikučiams, kurie pirščiuką čiulpia, jis gali plonesnis likti.
Kokia jūsų nuomonė apie "tiutes"/"soskes"/čiulptukus?
Abi dukrytės užaugo su čiulptukais, pirmoji dukrytė čiulptuko atsisakė pati 2 metukų. Antrajai dukrytei dabar metukai dar vis su soskyte, bet tikiuosi, kad pati atsisakis kaip ir vyresnioji sesutė. 😀 Na, o čiulptuką naudojame einat miegučio, nes dukrytė labai aktyvi, miegoti nemėgsta, o su čiulptuku greitai nurimsta ir paliuliuojant užmiega, o kai jau užmiega čiulptuką ištraukiam. Kadangi per dieną miegame du tris kartus tai čiulptukas mums retas draugas 😀 Na, žinoma dar čiulptukas labai praverčia einant pas gydytojus, atliekant kraujo tyrimus, skiepus.. 😀 Aš PRIEŠ čiulptukus tik tuomet kai jie yra naudojami pastoviai..
maniškės abi užaugo be čiulptuko ,tiesiog jo neėmė .Vyresnioji , kai bandydavom įsiūlyti , spjaudavo kuo toliau 😃 tai po kelių nepavykusių bandymų nebesiūlėm ,o mažajai ,kai neėmė ir nesiūlėm ( jau turėjom patirties 😃 ).
neigiama nuomonė 😀. abi dukras auginau be jo. bet jei jis kitoms tinka, niekada nekritikuoju.
mano vyresnis uzaugo su soskute, sunkokai sekesi ber atsikratem 2 metu, o maziukas menesio laiko ir llabai jau nenori imt soskutes, kartais net zaugcioja, bet as palengva vistiek ysiulau, nes jei be soskes ir nemiega tai pastoviai nori but an ranku, kad jy nesiotum
nei taip,nei ne
manoji nuo 3 men.neeme soskytes. bet atsirado kita problema, kurios niekaip negaliu issprest... ji ciulpia nyksti. jau 3 metai, o ji vis dar neatsisako nykscio. maza to, soskiuka galima paslept, "pamirst" ir pan., o nyksti ji visada turi su savimi. ir kaip varganai jos pirstelis atrodo - apciulptas, suskeldejes. neismanau, kaip atpratint. mieganciai is burnos bandau atsargiai istraukt, o ji tarsi prabunda ir per jega gruda nyksti atgal sau i burnyte. bandziau tept kazkokiu karciu tepaliuku (specialus, kur nuo nagu grauzimo), bet isideda i burna, istraukia pirsta, paziuri i neskanu pirsta ir rekia. manau, su soske nebutu tokiu problemu, nes soskes vaikas nuolatos nesinesioja su savim.
As nieko blogo ciulptukuose nematau, vyresnioji uzaugo su jo, bet patikekit, i mokykla su jo nenuejo))))))))) Vat o maziukas neeme ciulptuko, kartais gailiuosi kad nepratinau. Be to jis neima netgi jokio buteliuko, tai visai blogai. Jam jau vieneri, dziaugiuosi, kad bent is puoduko gerai geria.