Vakarykštis trečiadienis buvo neįprastas, nes Deimantei vis dėlto yra nestipri sloga, todėl šią savaitę ir nebeis į darželį. Kadangi buvau pas savo gydytoją po pietų, nebespėjau ir Milutę nuvežti į josios mokyklėlę. Oi, kaip smarkiai ji nuliūdo... Ryte dar kalbėjom, kad važiuosim, bet paskui pamačiau, kad man labai reiktų greitai suktis, bėgioti, kitaip tariant „plėšytis“, kad spėtume, bet aš nusprendžiau neskubėti. Kaip ir po kiekvieno pasimatymo su savo pilvuko gyventoju, jaučiuosiu pakylėta...
O įprasti trečiadieniai – Deimantė darželyje, 11.00 ją pasiėmu ir važiuojame į smuikelio pamokėlę, po jos truputį lauke, grįžtam, užkandam, Milą migdau, pavalgo ir važiuojam į jos suzuki mokyklėlę . Dabar šaltas sezonas, tie išėjimai trunka labai ilgai, žinom tai kiekviena, kuri augina mažus vaikus... :) Tad po tokių reikalų visos dienos ir nebūta.
O vakar dienelė buvo tokia:
07.55 įprastai atsikelė Mila. Ir iki devynių mes viską neskubėdamos darėme kartu – klojom lovą, padėjau jai praustis, valgėm, 10 min. skaitėm knygą, išlydėjome tėtį į darbą.
Nors į įskaitą norėtųsi užrašyti visą tą valandą, bet tiek to, palieku, tas 10 min.
10 min. Milai.
O vėliau Deimantė atsikėlė, ji taip pat atliko kasdieninius ritualus, aš jau "bimbinėjau" (nelabai turėjau nuotaikos kažką naudingo nuveikti), o ir mergaitės pradėjo dūkti. Tegul :)
Deimantės smuikelio pamokėlė 11.30 -12.10. Pati ten dalyvauju (Milutė šalia)– stebiu, įsidėmiu užduotėles, kad teisingai jas pakartotų namie, padrąsinu, pagiriu Deimantę.
40 min. Deimantei.
Vakar buvo jos pirmoji pamokėlė su tikru smuikeliu, prieš tai turėjome keletą įžanginių pamokėlių:
Po to neįprastai važiavome pas tėtį į darbą. Visi kartu papietavome. Maždaug 13.00 - 13.30.
30 min abiem vaikams.
Laukui, deja, liko 20 min. Skubinau, kadangi turėjau migdyti Milą. Mano įsitikinimu, kuo daugiau lauko, tuo mažiau ligų. Tarkim, jei rudenį lauke praleistume 3-4 val., būtų idealu. Bet man tai misija neįmanoma. Per savaitę gaunasi maždaug 2-3 dienos su tokiu valandų skaičiumi lauke.
20 min. abiem vaikams
Kai grįžome, valandą bandžiau migdyti (bet taip ir nepavyko užmigdyti) Milą, iš jų 20 min skaitėme tą pačią knygą. Ilgiau nemigdžiau, nes dar turėjau paruošti vakarienę (iš anksto, nes vakare esu pernelyg pavargusi, kad kažką daryčiau) ir pas gydytoją atsidurti 17 val. Kartu vežiausi ir Milą (bet jai tai ir naudinga - plečiasi akiratis), nes neturiu, kur jos palikti, o su Deimante susitariau, kad pabūtų viena namie.
20 min. Milai
17.45 turėjome važiuoti į Milos mokyklėlę, bet kaip ir minėjau, nutariau neskubėti. Vakarą turėjome laisvą. Nieko ypatingo.
Prieš užmiegant užbaigėme skaityti knygą „Aviečiautojai rudnosiai“, tai truko apie 5 min.
5 min. Milai.
SUMUOJU:
Milai – 35 min.
Deimantei – 40 min.
Abiem vaikams vienu metu – 50 min.
Vakar buvau atsipalaidavus, bet ir turėjau tam priežastį. :)
a čia tas dalykas nuojauta😀
manęs ji kažkaip nekalbino😀 tik gal kitų nuomonė ir spėjimai prie kažkurios pusės svėrė😉)
bet aš galvoju, kad bus taip kaip ir pasakė 😀 nors žinoma, nebūsiu tikra iki galo. gal parašysiu vieną kokį nėštukės blogą ir ten brūkštelsiu, ko laukiamės 😉
oj man šita frazė irgi nepatinka, kai beveik pasako, nes kai negarantuoja tai nei šis nei tas. kai pirmo laukiau tai kelių savaičių jau iš kart pasakė kad abejonių nėra, pritraukė išrodė, nuo pat pradžių laukėme sūnelio. tai dabar galvoju jau geriau nežinoti kas nei ten 50 proc duotų😀)) o tas beveik pas jus, galit atskleist ar nelabai? dar nesakot niekam? arba bent jau ne artimiem? fainai kad gerai auga. pati gerai jautiesi?
sekėsi puikiai, visos rankytės, kojytės, visi organai, visi dydžiai normose... ir beveik žinome kas.... 😃 tas "beveik" gydytojos žodžiais "galvos neguldau, bet tikriausiai...."
o gyvename kaip ir jūs - Kaune 😀
Kokiam mieste jūs gyvenat?
kaip sekėsi pasimatymas su lelytuku? kiek laiko Pilvukui?