"Mamyčių klubas" vertina: spektaklis "Brangusis atrakciono parko dėde"

"Mamyčių klubas" vertina: spektaklis "Brangusis atrakciono parko dėde"

16. Sep 2013, 16:00 Mamyčių klubas Mamyčių klubas

Manome, jog geriausi atsiliepimai yra tų, kurie tai jau išbandė, todėl visa "Mamyčių klubo" komanda stengsis aplankyti kuo daugiau vietų, renginių ar kitų veiklų (jei turite idėjų siūlykite) ir papasakoti jums savo įspūdžius.

Šį sekmadienį tinklalapio redaktorė Eglė su dukra Saule, redaktorė Goda su dukra Smilte ir Juozas Liesis su Meile ir Rojumi apsilankė Vilniaus Mažojo teatro spektaklyje "Brangusis atrakcionų parko dėde". 

"Brangusis atrakciono parko dėde" spektaklį šiais metais bus galima pamatyti spalio 6 ir 27 dienomis 12 val. 

20130916094439-52525.jpg

Trumpas pristatymas: 

Tai jaunos režisierės Olgos Lapinos spektaklis pagal Tuvės Janson (garsiųjų Mumių kūrėjos) kūrybą. Spektaklyje vaidina žinomi ir talentingi aktoriai: Edmundas Mikulskis, Vytautas Rumšas (jaun.), Ilona Kvietkutė/Agnė Šataitė, Kirilas Glušajevas, Jokūbas Bareikis. 

Siužetas paprastas: atrakcionų parko prižiūrėtojas nemėgsta savo darbo, o ypač linksmųjų giminaičių keliamo triukšmo. Jis laukia pensijos, nors net nežino, kas tai yra. O į ją išėjus ir jam, ir giminaičiams kažko pritrūksta. Kaip rasti bendrą kalbą?

KĄ MANO APIE SPEKTAKLĮ: 

Juozas, Meilė ir Rojus-Juozas: 

20130916094545-79220.jpg

""Ar norit į teatrą?", - paklausiau. "Norim!", - kartu atsakė abu, greitai sulauksianti šešerių Meilė ir ketverių Rojus-Juozas. "Mes kaip bitės", - teatre sako berniukas. Apsidairau. "Bitės?... Aha, dūzgiam, vietoj nenusėdim...", - sakau bet ką ir pasimetęs dairausi bandydamas rast paaiškinimą vaikiškai įžvalgai. Po kelių kaklo slankstelių trakštelėjimų pamatau stiklinį, Vilniaus Mažojo teatro salės skliautą puošiantį ornamentą - korius. "Taip, taip, mes kaip bitės ir bitukai", - džiaugiuosi atradęs tai kas akivaizdu net vaikui. Iš tolo ataidi keli varpelio skimbtelėjimai.

Pilnutėlėje teatro salėje-avily prasideda plojimų varžytuves. Plojimų banga kelis kartus ją perlieja nuo viršaus į apačią, nuo tos rankos pusės kuria piešia iki tos kitos. Karts nuo karto darnūs bitukų ir bičių plojimai sudrebina visą korių skliautą. Dar keli skambtelėjimai varpeliu ir spektaklis prasideda. 
 
Smagi nuotaika, aktorių fantazija, improvizacija, įdomūs kostiumai, vaikų ir tėvelių plojimai, abstrakti scenografija, vaikų pagalba herojamas, šokiai, padainavimai, video projekcija, ištęstos ramybės minutės, lenktynės, džiaugsmas, skylutėmis pabiręs ilgesys, žaidimo džiaugsmas, režisūrinių akcentų trūkumas, aktoriai tarp žiūrovų, įvairiakalbiai padainavimai su patrepsėjimais, gyvas grojimas, didžiuliai kojūkai ir nušvitusi Šiaurės pašvaistė. Visa tai liko tik mažais, paskirais žodžiais, kai po vadinimo mano abu bitukai ištarė - "Patiko!"

Man aišku jog netrukus vėl grįšim paskanaut Vilniaus Mažojo teatro medaus. Nes bent jau čia mes esam bitės."

Eglė ir Saulė:

20130916094513-30880.jpg

Saulė: "Man labai buvo juokinga, kai visi žmonės persirenginėjo pradžioje ir vis ėjo į atrakcionų parką. Dar buvo juokinga, kai kažkoks žmogus visus apipurškė vandeniu. Dar labai patiko, kai tie visi draugai padovanojo dėdei tas medines kojas, ant kurių gali atsistojus eiti. Patiko, kai visi draugai grojo, buvo graži muzika, tik žodžių nesupratau. Dėdė juos norėjo nutildyti. Tik man pritrūko Dėdės šypsenos. Man nepatiko, kai daužė garsiai tom muzikinėm lėkštėm, per garsiai man buvo, bet po to viskas gerai."

Eglė: "Spektaklio pradžia buvo daug žadanti ir tikrai linksma – vienas po kito į atrakcionų parką einantys žmonės – įvarių tautybių, religijų, profesijų, pažiūrų…Tačiau ta įžanga buvo šiek tiek per ilga. Pagaliau pakilus uždangai, veiksmas prasidėjo. Pasipylė vaikiški žaidimai – atrakcionų parko Dėdės giminaičių vaikai ėmė žaisti įvairius žaidimus, tačiau surūgęs ir piktas Dėdė norėjo būti vienas. Bet vis viena mintis kirbėjo – ar čia atrakcionų parkas, ar tiesiog kiemas. Mat žaidimai tokie, kuriuos vaikai žaidžia kieme.

Apskritai kalbant, spektaklis man buvo kiek nuobodokas, per ilgai ištęstos pauzės nuo vieno veiksmo prie kito. Mėgavausi vien aktorių Jokūbo Bareikio ir Vytauto Rumšo vaidyba. Vienintelis spektaklio akcentas patraukė dėmesį – Dėdės sapnai perteikti filmo fragmentais ant skėčio. Tačiau kadangi filmukas ant skėčio buvo rodomas viename scenos pakraštyje, o mes sėdėjom kitame – vaizdinių beveik nesimatė. Tiesiog patiko pati mintis.

Jei reiktų vertinti spektaklį 10 balų sistemoje, rašyčiau 7. Dukra – 9,5. Na, manau, svarbiausia, patiko dukrai ir jos nuomonė šįkart svarbiausia :)"

Goda ir Smiltė:

20130916094419-89323.jpg

Goda: "Spektaklis prasideda tikrai įspūdingai - atrakciono parko dėdė nespėja įleisti visų norinčių, tarp kurių yra ir jaunavedžių porelė, ir net Vytautas Didysis. Kvatojo visa salė, net ir tėvai. 

Atsivėrus uždangai susižavėjau scenografija - minimalistė ir labai funcionali. Galima manyti, kad vaikams pritrūksta aiškumo ką tuo norima parodyti, bet iš kitos pusės tai puiki terpė augti vaizduotei. Pats spektaklio veikams aiškus, paprastas, nors emociniame lygmenyje man norėjosi paaiškinimų: kodėl taip vyksta, kodėl dėdė liūdnas, kodėl giminaičiai taip dūksta? Vaikams, žinoma, tai neužkliuvo. Taip pat būčiau norėjusi aiškesnės atomazgos. Spektaklyje gausu daug skandinaviškų akcentų, o vienas jų - muzika. Tai kitoks spektaklis vaikams, todėl tikrai "užskaitau". 

Smiltė: "Labai patiko kai visi ėjo. Supratau, jog dėdė pyksta dėl to, jog vaikai labai triukšmauja. Kai jie taip daro - jis pučia dūdą. Vėliau dėdė išėjo, o vaikai nusiuntė jam laišką, jog grįžtu, bet jis jį suplėšė. Ir sakė: "Ne, ne, ne". Vėliau jie susitaikė. Kodėl? Nes vaika pažadėjo jog bus geri. Man labai patiko". 

Po spektaklio ant specialių atviručių parašėme dėdei Hemuliui laiškus ir įmetėme į specialią dėžutę. Tikimės, kad jis daugiau nebeliūdės ir žais su vaikais. 

20130916094353-24404.jpg

17. Sep 2013, 11:15

Mūsų vaikams - teatras tikra šventė, nepaisant to, jog einame beveik kiekvieną šeštadienį. Ir žinot, spektakliai vis tik turi kažkokią savy paslaptį - jie pažadina fantazija. Tiek Rojus tiek Meilė - atsimena skirtingus dalykus iš spektaklių...ir iš tų, kurių aš beveik neatsimenu. Kaip ten bebūtų - šiame nebuvau...bet vaikai namuose prisiminė smagius žaidimus - kaip karuselė ar plojimai su rankytėmis, kurie ir sukelia daaaaaug smagių emocijų. Aš juos mokėjau savo vaikystėje bet buvau užmiršus. Tad vakar - abu išėjo išsidūs, kad pamokys tų žaidimų savo draugus 😀