Šiuo metu vyksta konkursas Facebooke ir Instagrame, kuriame prašome jūsų dalintis tiek sėkmingomis, tiek mažiau sėkmingomis istorijoms ir patirtimi apie kūdikio maitinimą krūtimi. Norime, kad šios istorijos pasklistų kuo plačiau, kad drąsiai jomis dalintumėtės ir nebijotumėte klausti specialistų patarimo, kol dar nevėlu.
Šiandien dalinamės Viktorijos istorija:
Žindymas - labai aktuali tema. Tikiu, jog daliai mamų tai galėtų būti tabu tema, jei nepavyko pačiai maitinti ar dėl kitų priežasčių vaiką maitino mišinuku. Gali slėgti kaltė ir gėda tarsi netobulos mamos emblema, kurią pačios sau užsiklijuojame.
Aš pati turiu dvi patirtis. Du vaikai ir dvi skirtingos žindymo istorijos. Laukdamasi pirmojo vaiko maniau, jog aš maitinsiu pati, ėjau į seminarus, video pamokas, skaičiau knygas. Ir atrodė, kad nieko sudėtingo, viskas aišku, mokėsiu. Padavei krūtį ir valgo (grubiai tariant).
Bet atsitiko realybė. Viskas kitaip, atrodo, skaičiau, atrodo, mokino, o štai nesigauna - skauda, kenti įsitempus, vaikas pyksta, abu pavargę, irzlūs, aš nevilty. Aplankė namuose gydytoja, dar karantinu nekvepėjo ir gydytoja ateidavo į namus. Pats pirmas vizitas, kai leliukui 7 paros. Išklausinėjo, gyvai padėjo, parodė, kaip tinkamai patogiai maitinti, bet man jau be proto skaudėjo krūtinę, atsirado žaizdelės.
Gydytoja patarė įsigyti pientraukį ir panaudoti jį, kol sugis, tačiau, jei traukiant pieną bėga kraujas, pieną reikia išpilti, atrodo, nori tuos lašus vaikui, o reikia išpilti. Vaikas alkanas nebus, tad taip - teko duoti mišinuko. Pirmąjį vaiką auginau ir maitinau mišriuoju būdu, kol viskas susitvarkė, vaikas jau puikiai valgė mišinuką. Žinoma, vis bandžiau palaikyti pieno gamybą ir duodavau savo pieno, bet, tikėtina, jo pakankamai iš krūtinės neištraukdavo ir būdavo alkanas. Tokiu būdu maitinau iki 1,2 metų. Tada liko tik mišinukas ir 1,6 m. metų atsisakė ir jo.
Buvo tokia situacija, stipriai išgyvenau, bet svarbiausia - vaikas sotus ir man lengviau. Tiesą pasakius, tikrai lengviau, nes reikėdavo išvykti, palikti kelioms valandoms ir aš nestresuodavau, jog kas, jei pabus ir nebus ką duot valgyti. Duos mišinuko. Apie pieno nusitraukimą nepasvajosi, taip išvalgydavo, jog nebūdavo ko su pientraukiu traukti.
Su antruoju vaiku jau ruošiausi, pientraukis, buteliukai, o nereikėjo...viskas buvo lengva tarsi ir nebūčiau nieko pamiršusi. Aišku, dabar jau planuoju viską, jog būčiau šalia, kai reiks maitinti, nes mišinukų šįkart neprireikė. Tad išėjimai tapo sudėtingesni, viską planuotis pagal vaiko režimą, o kartais ir tas dienos režimas pasidaro nebeaiškus. Bet savo pienu maitinti - tai rojus, visada šiltas maistas su savimi, jokių buteliukų, dezinfekavimų, plovimų ir pan.
Aš pati rinkčiausi žindymą, bet taip kalbu dabar, tuo metu man taip neatrodė, norėjosi viską nutraukti. Džiaugiuosi, jog maitinau, gal ne "pilnu etatu" bet tiek, kiek pavykdavo.
Su Philips Avent pientraukiu žindyti gali būti lengviau!
- Nešiojamą rankinį pientraukį „Philips Avent“ patogu ir paprasta naudoti.
- Natūralaus kūdikio žindymo įkvėpta technologija „Natural Motion“ skirta greičiau pradėti pieno nutraukimo procesą.
- Galite lengvai reguliuoti ritmą ir traukimą.
- Tinka praktiškai visoms mamoms.
