Tai dažnai pasitaikanti pirmųjų metų vaikučių ortopedinė problema, kurią galima ir reikia laiku koreguoti.
Kodėl atsiranda?
Vieno atsakymo, kodėl kai kuriems kūdikiams diagnozuojamas klubo sąnario išnirimas, nėra. Manoma, kad dažniau ji nustatoma neišnešiotiems vaikučiams, taip pat, jei nėštumo metu vaisiaus padėtis buvo nepatogi. Anksčiau klubo sąnarys išnirdavo dėl standaus vystymo, nes klubų sąnariukai negalėjo tinkamai bręsti, tačiau atsiradus rinkoje sauskelnėms, ši priežastis išnyko.
Kaip nustatoma?
Vyraujanti nuomonė, kad klubo sąnario išnirimo požymiu yra šlaunų raukšlyčių asimetrija, keičiasi, juk kiekvienas žmogus tam tikra prasme yra asimetriškas ir neturi dviejų vienodų akių ar rankų. Kilus nors menkiausiam įtarimui, šeimos gydytojas siunčia pasikonsultuoti pas gydytoją ortopedą, o šis atlieka ultragarso tyrimą. Tai tiksliausias būdas nustatyti, ar iš tiesų yra liga. Kūdikiui augant, kai ultragarso tyrimas nėra tinkamas dėl suaugusių kaulų, atliekamas rentgeno tyrimas.
Gydymas
Gydymas skiriamas atsižvelgiant į tyrimo rezultatus. Vieną vaikutį užtenka plačiai vystyti, kad 2-3 mėn. pabūtų išskėstomis kojytėmis. Taip pat patartina kūdikį nešioti atsuktą į save taip, kad kabotų apsižergęs išskėstomis kojytėmis. Trumpai tariant, vaikui sveika, kai jo kojos būna išskėstos kaip “varliuko”. Kitam kūdikiui skiriamas masažas ir mankštos, o sunkiausiais atvejais skiriama Freiko pagalvėlė ar Pavliko dirželiai (nuotraukoje viršuje). Su ja kūdikiui sunkiau judinti kojytes, mažiau dirba raumenukai. Tad būtina mankštelė, švelnus šlaunų ir blauzdų masažiukas, kurį atlikti gali pati mama.
Kūdikį reikia pasaugoti
Baigus gydymą Freiko pagalvėle, kūdikio klubo sąnarį reikia kurį laiką pasaugoti. Pavyzdžiui, jei ji ką tik nuimta, ir kūdikis kitą dieną bando žengti pirmus žngsnius, klubo sąnario išnirimas gali atsinaujinti.
O jeigu laiku negydytume?
Jei neišsivystęs klubo sąnarys negydomas, vaikučiui pradėjus vaikščioti šlaunikaulio galvutė išnyra. Vaikui augant ar jau suaugus sąnarys tampa nejudrus, skausmingas, sutrumpėja koja.
Mamos Robertos patirtis:
“Kai mano mažyliui buvo mėnuo, pastebėjau, jog jo kojyčių raukšlelės asimetriškos, o kaip buvau skaičiusi, jog tai gali būti displazijos arba įgimto klubų išnirimas, nusigandau ir per apsilankymą pas gydytoją savo nuogąstavimus pasakiau ir jai.
Ši apžiūrėjusi pareiškė, jog tai nieko baisaus, nėra ko nerimauti, liepė daryti masažiukus kaip ir anksčiau buvo sakiusi. Tad kaip ji patarė, taip ir dariau, masažavau. Bet laikas ėjo, o pagerėjimo nesimatė, tad per kiekvieną apsilankymą vis tai primindavau daktarei.
Kai mažajam buvo beveik 4 mėnesiai, visgi daktarė nusiuntė pas chirurgą, šis apžiūrėjo ir taip pat pasakė, kad nemato nieko įtartino, bet dėl viso pikto išrašė siuntimą į Kauno klinikas pas chirurgą – ortopedą. Užsiregistravome ir po savaitės jau vykome tenai.
Daktaras apžiūrėjęs anaiptol nenudžiugino. Nusiuntė daryti rentgeną ir po jo apžiūrėjęs nuotraukas, pasakė, kad nieko gero, visgi kojytės nėra sveikos, nes ne visiškai išsivystęs vienas klubukas.(vėliau šiaip ne taip perskaičiau neįskaitomą daktaro užrašą – displazija ir ėmiau apie tai ieškoti dar daugiau medžiagos).
Ši žinia labai suglumino. Išrašė mažajam „Pavliko dirželius“, nes Freiko pagalvėlėmis jau buvo per vėlu. Dirželius pagamino per savaitę, jie yra kompensuojami, taigi mokėjome tik keturis litus su centais, vietoj – beveik šimto litų.
Tuo metu kaltinau ir save, ir daktarę, kad laiku neatkreipė dėmesį į problemą. Mažylis išnešiojo dirželius nuo 4 iki 11 mėnesio, buvo skaudu matyti, kaip jis nori stotis, tad būdavo paleidžiu jį – tad ir sėdėt išmoko laiku, ir stotis, nes buvo gaila. Nors tai buvo griežtai draudžiama, aš negalėjau leisti savo vaikui atsilikti. Žinoma, negalima laikyti labai ilgai. Sėkmės ir kantrybės visoms mamos ir jų mažyliams, susidūrusiems su šia problema".
