Viską išgyventi vienai: gimę anksčiau laiko pandemijos metu

Viską išgyventi vienai: gimę anksčiau laiko pandemijos metu

13. Jun 20:50 Mamyčių klubas Mamyčių klubas

Augustas gimė anksčiau laiko, svėrė šiek tiek daugiau nei pusantro kilogramo ir buvo 43 cm ūgio. Mažylis kartu su mama daugiau nei mėnesį praleido ligoninėje. Prižiūrimas medicinos personalo jis kovojo už galimybę gyventi, o mažylio mama Ingrida L. su psichologiškai itin sunkia situacija tiek fiziškai, tiek emociškai turėjo susitvarkyti vienui viena, nes tuo metu siautė pandemija ir lankymas ligoninėse buvo uždraustas.

„Kūdikio atėjimas į pasaulį anksčiau laiko kiekvienai šeimai yra didelis sukrėtimas. Mūsų šeima – ne išimtis. Pandemijos įtakoti ribojimai dar labiau viską apsunkino. Tėtis neturėjo galimybės būti su naujagimiu kiekvieną dieną, negalėjo būti šalia ir padėti man, o pirmagimei dukrytei išsiskyrimas su mama tokiam ilgam laikui buvo praktiškai nepakeliamas,” – sunkų pandeminį laikotarpį ligoninėje prisiminė Ingrida.

Viską išgyventi vienai, ilgą laiką neturėti galimybės apkabinti pirmagimės, su kažkuo pasidalinti savo išgyvenimais ir nerimu, Ingridai tapo tikru iššūkiu.

„Tuo metu buvo nutraukti neišnešiotukų mamų grupės susitikimai, nebuvo teikiama psichologinė pagalba. Ašaros kaupdavosi skaitant knygą, kurioje aprašytos neišnešiotų naujagimių istorijos, kuomet sesės ir broliai ateidavo susipažinti su naujagimiu prie inkubatoriaus, kuomet mamos kartu su tėčiais galėjo dalintis visais išgyvenimais, bent porai minučių išeiti įkvėpti gryno oro,“ – pasakojo Ingrida.

Jau beveik tris dešimtmečius naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje dirbanti Kauno klinikų Neonatologijos klinikos slaugos vadovė Natalija Skorobogatova bendrauja su neišnešiotų naujagimių šeimomis ir teigia, kad neišnešiotiems naujagimiams dažniausiai reikalinga ypatinga medicininė pagalba, intensyvesnė personalo priežiūra.

„Dažniausiai neišnešioti naujagimiai ligoninėje praleidžia iki 3-4 mėnesių, viskas priklauso nuo naujagimio gestacinio amžiaus, svorio ir ligos, kuria serga,“ – apie tai, kad kiekvienas atvejis yra labai individualus pasakojo Natalija Skorobogatova.

Pasak jos, pandeminis laikotarpis buvo sudėtingas tiek ligoninės personalui, tiek šeimoms, nes buvo draudžiama palikti ligoninės patalpas, lankyti ligoninėje esančius artimuosius.

„Manau, sunku buvo mamoms, kurios ilgai išbūdavo ligoninėje, negalėdamos išeiti į lauką. Ilgainiui mes stengėmės suteikti galimybę bent trumpam pakvėpuoti grynu oru. Todėl kartu su neišnešiotų naujagimių tėvų asociacija „Padedu augti“ įrengėme specialią terasą, kurioje mamos galėtų bent šiek tiek atsipūsti. Vėliau suteikėme galimybę gauti lauknešėlius iš namų,“ – pasakojo Kauno klinikų Neonatologijos klinikos slaugos vadovė.

Gimus mažyliui, kiekviena mama nori jį paimti ant rankų ir laikyti jį nuolat prie savęs. Atlikti tyrimai parodė, kad kuo dažniau glaudžiant naujagimį prie mamos ar tėčio kūno mažyliui grąžinamas artumo jausmas  ir užtikrinamas fiziologinis ir psichologinis ryšys bei šiluma. Šis metodas vadinamas „kengūros metodu“ ir yra taikomas Lietuvos ligoninėse.

Pasak Ingridos, pati gražiausia akimirka gimus mažyliui būtent ir buvo pirmasis kūdikio priglaudimas prie krūtinės.

„Pirmasis kartas, kai pagaliau ant krūtinės uždėjo mažylį prilygo tam jautriam momentui, kuomet po sklandaus ir savalaikio gimdymo uždeda mamai ant krūtinės ką tik gimusį vaikutį. Jausti savo oda vienas kitą yra didelė palaima tiek mamai, tiek mažyliui. Nepaisant to, kad Augustas buvo toks gležnas, jog paimti jį būdavo labai nedrąsu, kad prie jo prijungta galybė įvairiausių laidelių, tos akimirkos būdavo laukiamiausia kiekvienos dienos dalis,“ – pasakojo Ingrida.

Pandemija dar kartą parodė, kad kiekviena iniciatyva padėti yra labai reikalinga tiek praktiškai, tiek psichologiškai žinant, kad šeimą ištikusi situacija rūpi kitiems.