Atėjo Naujieji metai... Jie atėjo į kiekvieno mūsų namus ir širdis. Su 2014-aisiais, mamitos! :)
Na o mes kiekvieną dieną sparčiai augame. Gruodžio 30-ąją mums suėjo mėnuo. Ta proga vyras nupirko labai gardų tortuką, uždegėme ant jo žvakutę ir su seneliais paminėjome simbolinį pirmąjį Godytės jubiliejų. Tiesa, žvakutę, sugalvoję norą, užpūtėme mudu su vyru. :)
Na o jei paklausite, kaip praleidome Naujuosius - atsakysiu paprastai - su ašaromis! Su daug daug mažų ir labai sūrių ašarėlių. Nors vidurnaktį Godytė buvo labai budri ir kartu pakėlė pieno buteliuką prie šventinio stalo, tačiau vos po valandos ji virkdė visą namą - pilvo diegliukai neklausia nei kiek valandų, nei kokią šventę švenčia visas pasaulis. Mums padėjo tik homeopatinės žvakutės - po kelių valandų ašarėlių, nuskubėjome visi ilsėtis, nes verksmeliai išvargina ne tik mažąją, bet ir suaugusius :)
Tiesa, po Naujųjų sutikimo situacija nė kiek nepagerėjo. Jau kelias naktis visiškai nemiegame. Mažylę kankina nemiga, kaip aš mėgstu pajuokauti. Ausytės stačios, akytės plačios ir nuolat klausia mūsų: "na, tėveliai, ką veikiam"? O ką gi mes veikiam? Čiūčiuojam, myluojam, vežiojam, sūpuojam, bet tik nemiegam! Naktį mažylei miegas neegzistuoja. Mamytės, ką darote tokiu atveju, kai net homeopatinė žvakutė nebesuveikia? Verksmas išvarys mus iš proto... Tiesa, dabar gražuolė pučia ir devintą sapną sapnuoja :)
O šiaip penktoji mūsų gyvenimo savaitė labai svarbi - mes augam ir stiprėjam kiekvieną minutę! Akivaizdžiai matosi, kaip susiformavo mažylės veidelis, bruožai, o jos šypsenėlė varo visus iš proto :) Beprotiškai graži!!! :)
Beje, mėnesio proga buvome pas daktarę. Tai buvo pirmasis vizitas į polikliniką. Jautėmės visai neblogai - pasvėrė, pamatavo, padarė antrąjį skiepuką nuo hepatito. Per pirmąjį mėnesį mano dukrytė priaugo kilogramą ir šimtą gramų ir paaugo net 2,5 cm!
Tad šitaip mes ir gyvenam... :) Jei naktį mažylė leistų miegoti, ją ir pirmąjį mūsų mėnesį galėtume vadinti tiesiog auksiniu. :)
aš maitinu mažylę iš buteliuko, todėl labai gerai žinau, kiek jai reikia suvalgyti ir kada reik valgyti, todėl problemų dėl maitinimo nėra. Svoris puikiai auga, mažylė sėkmingai vystosi ir nė minutės nebūna alkana 😀
ačiū 😀) Skausmeliai jau mažėja, manau, kad "persirgom" šitą visą reikalą 😀
esu girdėjusi apie tą pagalvytę, bet vis dar neturim. Tiesa, šiomis dienomis skausmeliai rimsta 😀
manau, kad geriausius būdus, kaip nuraminti vaiką, atranda pati mama. Puikiai pamenu, kaip Godytei gimus daktarė neleido gerti jokio vandenuko, neva pakanka pienelio. bet kartą, kai įsijautė baisiausiai verkti, padariau šilto vandenuko ir daviau atsigert. Pagėrė vos kelis gurkšniukus ir iškart nurimo, užmigo ant šono 😀 Taip kad tik mamytė geriausiai jaučia, ko jos kūdikiui gali reikėti 😀
o čia gera idėja! Bandysim! Nes mažylė labai išsiblaško, kai ją rengiam 😀
Per kančias - į žvaigždes, sakoma, bet viskas praeinama . . . Skaičiau ankstesnį dienoraštuką ir, žiūriu vis diegliukai neapleidžia . . . Jau esu minėjus, kad tik "espumizan" vartojom, išties elabai kas paddavo, tekdavo nešioti paguldžius ant rankos pilvuku į apačią, arba supdavau ant pilvo pasiguldžius sau . . . daktarė sena tokia, kai lankė liepė alkoholiu suvilgytą marliuką dėt . . .hm, ką aš žinau atgyvena ir, manau pavojinga, tad kartą kaip "žaliukai" uždėjome, bet nelaikiau keik sakė, nes man pasirodė, kad nepriimtina . . . Dabar tų priemonių matau gausa didesnė, kad ir tos žvakutės negirdėtos. . . Šildukai visoki ir pan, išbandykit viską ką rekomenduoja, jei ne visiškai, tai bent kažkiek vis tiek gelbėja tos priemonės, o toliau tik kantrybės linkiu, praeina 😉
O nuo kada prasidėjo diegliukai?
aš šiandien sprendžiu didemą kaip reikia migdyti vaikutį? jei bevalgydamas neužmiega, ima tik nusiraminimui čiulpti mane, jei ištraukiu... iš kart niurzga ir nemiega. tai arba lauke arba prie papuko miega. kaip migdyt reik, niekaip nesuprantu...? pavalgė, ištrauki ir nebeduot. jei verkia niuzrzga nešiot? mistika kažkokia
Istiesu tai labai drastiskai, tiesiog migdydavom lovoj o ne ant ranku, buvo daug asaru...jau ir pati maniau pasiduosiu, teko griebtis ciulptuko☹ bet issprendem o dabar jau ir be ciulptuko buna uzmiega😀
manau kazkaip reik suktis ir vakarais neleist kuo ilgiau uzmigt. draugai mergaite renginedavo po 100keart, kad tik nemiegotu, pavargo nepamenu kiek tu dieneliu ir susitvarke, nes jei rimtai sumaisys diena su naktim turesit reikalu.
o kaip išsprendėt rankinuko bėdą?
Mums buvo tas pats, kažkur iki dviejų mėnesių nemiegodavom iki 4 ryto ant rankų supuodavom, galiausiai ji taip priprato kad vos paguldai ir prabunda tada vėl viskas iš pradžių, tada jau kai praėjo pilvuko skausmai, prasidėjo kitas vargas, mažylė virto rankinuku...bet per savaite ir tą bėdą išsprendem, manau tiesiog reik išlaukt, pakentėt. Mums tai "enterokind" lašiukai lb padėjo, jie heomopatiniai irgi😀 stiprybės jums😀