Pirmoji šypsena naujuose namuose

                                  Sveikos, mielosios,

Rašau Jums pagaliau iš mūsų namo...

Taip taip taip, sūnelio 1 mėnesio proga mes pagaliau išsikraustėme! Štai kaip atrodė mūsų daiktai,

išsidėstę net per 2 aukštus:)

O čia mūsų namai, kai tik įsikraustėme...

Oi, buvo mums gražaus darbelio su vyru, bet šiaip labai greitai mes viską išdėliojome lentynose ir spintose, nes jau daugiau negu pusė daiktų buvo sutvarkyta.

Beliko tik viską nuodugniai išplauti ir išvalyti, šis punktas sekėsi sunkiausiai, nes tik prad4davau ką nors valyti, iš karto manęs prireikdavo Gabytei arba Karoliukui. Taigi, mūsų darbai darbukai šiek tiek užsitęsė, bet mes praktiškai viską spėjome per vieną dieną.

Ir netgi įsikūrimo proga iškepėmė šašlykų bei priėmėme svečių. 

Kai mes su vyru viską tvarkėmės, nei vienas iš vaikučių nemiegojo, o po to kaip "lūžo" abu, net juokas suėmė. Negalėjau neįamžinti šios žavios akimirkos:)

Taigi, mūsų mažasis princas auga ir stiprėja. Kaip jau minėjau, jam liepos 8 d. sukako visas mėnuo. Tai reiškia, kad šią savaitę mes jau liksime name trise, vyras grįžta į darbą, nors... šalia yra nedirbančių kaimynių, su kuriomis visuomet galėsiu paplepėti prie arbatos puodelio.

Be to, kadangi gyvename nuosavame name, išeiti į lauką su dviem vaikučiais man dabar daug patogiau: atidarei duris, ir tu jau lauke. Ir vežimo nereikia tempti per 4 aukštus, kaip pas mamą. Pastatysiu ratus laukutyje, paguldysiu Karoliuką į lopšį ir išnešiu, pritvirtinsiu prie vežimo... Sūnelis miega gryname ore, o mes galėsime su Gabyte savo sodeliu užsiimti ar šiaip ką gero nuveikti.

Žinote, ilgai nenorėjau čia kraustytis dėl atstumo, bet dabar nesigailiu, tiesiog įsimylėjau šią vietą... Grynas oras, saulė, tiesiog gyvenk ir mėgaukis. Kai visai jau apsiprasim ir apsitvarkysime, reikės mums kokias įkurtuves organizuoti.

***

Na, bet mano pasakojimai šiek tiek nuklydo nuo tikrosios temos, mano mylimo naujagimio Karoliuko. Pastebėjau, kad jis pradėjo dažniau būdrauti. Tokiomis akimirkomis stengiuosi pasinaudoti, laikau jį ant rankų, supu, dainuoju daineles ir šiaip rodau jam įvairias mimikas. Visai neseniai išvydęs mano veidą, plačiai nusišypsojo, buvo taaaaaip gera, kad net nemoku aprašyti šio jausmo (tik mamos mane tesupras).

Stengiuosi kuo daugiau laiko skirti savo mažyliui, bet tai ne visuomet įmanoma, juk turiu dar ir mažąją dukrytę, kuriai irgi noriu skirti savo meilės bei šilumos. Dukrytė pradeda myluoti Karoliuką, o aš juos abu, ir išeina toks savotiškas mūsų šeimos žaidimas.

Beje, neseniai viename žurnale aptikau straipsnį apie kūdikių gestų kalbą. Prieš keisdama Karoliukui sauskelnes, "pasakau", kad tuoj keisim sauskelnes, t.y. abiejų rankų kumštukais du kartus pastuksenu į klubus:) Matau, kad kol kas nereaguoja, bet ilgainiui viskas, manau, pasikeis.

Tai tiek šiam karteliui.

IKI, Viktorija