Patricijos mama INESA: Noriu su jumis susipažinti!

Nuo šiol pabandysiu aprašyti mūsų mažo pasaulėlio gyvenimuką.  

Mūsų šeimos dosjė:

 Mama: Aš Inesa, 26 m.

Tėtis: Kęstutis, 28 m.

Gyvena: Šiauliuose

Atžala: Patricija, 1 mėn.

Mūsų istorijos pradžia... Mano nėštumo istorija...

  Po 4,5 metų draugystės susituokėme vieną gražų 2010 m. rugpjūčio šeštadienį. Po medaus savaitės grįžome į savo darbus. Aš dirbu Vilniuje, o manoji "antroji puselė" liko dirbti Šiauliuose. Mes ne vienintelė pora, kuri dirba ir gyvena skirtinguose miestuose. Tokių porų mano "rate" yra daug. Šiuo metu darbo rinka maža, o gyventi reikia. Tad ir gyvename ne pagal norus, o pagal galimybes, bet nenukrypkime nuo temos.

Taigi, su vyru susitikdavome tik savaitgaliais. Vieną rudens vakarą vaikštinėdami po Vilniaus senamiestį prasitarėme, kad mums iki pilnos laimės trūksta trečio, mažo mūsų žmogučio...Bet...pastoti mums nepavyko daugiau nei pusę metų. Jau pradėjome nerimauti, kad galbūt, kuris nors iš mūsų nesveikuoja ir pan.

Kreipėmės į gydytoją, kad išsiaiškintume, kokios gali būti priežastys ir pan. Ir ką jūs manote, po kelių savaičių sužinojau, kad laukiuosi. Šią žinią sutikau viena, Vilniuje, labai audringai su džiaugsmo ašaromis, pasišokinėjimais, riksmais iš laimės ir visam pasauliui dėkojau, kad ir aš pajutau tą jausmą, kai teste pasirodo ne viena, o dvi juostelės. Aš taip pat galėsiu pajausti nėštumo ir motinystės stebuklą. Tai nuostabu! 

Dabar suprantu viską, kai žmonės įvairiai sako: "kai turėsi savo vaikų - suprasi..."; "motinos meilė - begalinė"; "mamos, dėl savo mažylio gali padaryti viską..." ir pan. Būsimam tėčiui šią naujieną pranešiau baladžio 1-ąją, kai grįžau į Šiaulius prie "Lapės". Tą dieną telkšojo balos, kartkartėmis purškė dulksna ir šiaip nemaloni buvo diena, bet man tas nė kiek nerūpėjo. Aš buvau it euforijoje ir labai knietėjo pasakyti šią džiugią naujieną savo išrinktąjam. 

Vaikštinėdami Talšos ežero pakrante, atsisukau į savo išrinktąjį apkabinau ir į ausį tyliai pašnibždėjau: "Tu būsi tėvelis!". Šią žinią sutiko ramiai, be emocijų. (Jis toks - jam reikia laiko, kol suvokia žinią). Vėliau važiuojant namo, vis atsisukdavo į mane, o akys taip stipriai žybsėjo iš laimės, it deimantą būtų pamatęs. Vis kalbėjo ir kartojo, kokią nuostabią žinią sužinojęs.

Nėštumas - nesunkus. Tik kartais, kai pagalvojusi  apie savo mėgstamą patiekalą, lengvai supykindavo, bet mintis nukreipus kitur, vėl būdavo gerai. Pradžioje labai norėjau rūkytos žuvies, kinietiško maisto, vėliau bulvių ir jų patiekalų (bulvyčių fri, čipsų, lietuviškų bulvinių patiekalų ir pan.). Save stabdydavau, nes žinau, kad tai nesveika. Dar vėliau labai norėjosi vaisių ir daržovių. 

Pirmieji judesiai

Pirmųjų judesėlių labai laukiau ir labai stebėjau save, kad tik kuo greičiau juos pajausčiau. Niekaip negalėjau įsivaizduoti, koks tai jausmas ir į ką jis panašus.  Birželio 26-osios (šeštadienio) rytą (10 val.) pajutau pirmuosius "pabumsenimus". Tai buvo nuostabus ir nerealus jausmas, po kurio ištryškusi džiaugsmo ašara tik parodo mažo stebuklėlio nuostabumą. Tai galėčiau "buitiškai" apibūdinti, kaip oro judėjimą žarnyne, tik šis jausmas švelnesnis ir malonesnis. 

Vėliau mažylio judesiai tapdavo stipresni ir dažnesni. Tai lyg pilvely gyvenantys drugeliai blaškydamiesi bando iš jo ištrūkti. Vėliau tai išaugo į tai, kaip tikras mažylis reaguoja į padėtą ranką ant pilvo ar šnekinimą. Taip ir atrodo, kad mane "kibina" ir kalbina judesiais, kad tik su ja pakalbėčiau ar paglostyčiau. Ji reaguoja į tėčio balsą. It pasisveikia su juo. 

Tai patys nuostabiausi patyrimai mums abiems! Tai mūsų didelės meilės vaisius!

Negalavimai

Sakyčiau,  nėštumas nesunkus, išskyrus tai, kad mane kankina/o didelis krūtinės ir pilvo niežulys. Kartais atrodydavo, kad galėčiau, net odą nusidirti, kad tik praeitų. Tepiau specialiu aliejumi. Jo buteliukai greitai nepastebimai ištuštedavo. Tam kartui padėdavo, bet vėliau vėl tas pats. Tyrimai buvo geri, tad įtarti, kokias nors ligas - nereikėjo. 

Vėliau pradėjo griaužti rėmuo. Ji raminau gerdama vandenį ir pieną. Vaistų gerti nebuvau linkusi. Dar vėliau kankino vidurių užkietėjimas. Paskui jis dingo, bet atsirado hemorojus. Tai dabar bandau su juo "susidraugauti" ir jį išgydyti. Kitame "bloge" aprašysiu savo gimdymo istoriją.

Laukite tęsinio...

Naujagimio klubo šeimininkei mes dovanojame Huggies Premium sauskelnes!