Norėčiau, kad tokios laimės akimirkos tęstųsi amžinai

Sveikos, mamytės:) Ar kada stabtelėjote ir pagalvojote, kaip atrodo kiekviena Jūsų diena, kol dar esate su savo mažuliukais vaiko prežiūros atostogose?:)

Aš nusprendžiau, kad jos daugmaž panašios...atsikeliame, puolu maitinti išbadėjusio Karoliuko, juk pastarąsias 10-15 min. aš bergždžiai kišau jam čiulptuką, kad galėčiau pagulėti lovoje šiek tiek ilgėliau. Maitindama savo mažąjį princą paruošiu pusryčius Gabytei, kuri vaikšto man iš paskos ir rekia "niam-niam", "niam-niam".

Kol ji valgo, aš perrenginėju mažylį, žinoma, dažniausiai jis mane dar ir apsiusioja, taip galutinai pažadindamas mamytę:) Tuomet paguldau jį, kad virškintų maistelį, o mes su dukryte einame į vonią apsiprausti ir išsivalyti dantukus:) Pagaliau galiu prisiminti ir apie save, mano tuščias pilvas primena apie save neaiškiais garsais...

Ruošiu sau pusryčius, bet juos gaunu tik po to, kai Gabytė suvalgo bent pusę, juk iš mamos lekštutės yra žymiai skaniau valgyti, be to, reikia patikrinti kaip maitinasi mama, visgi ji žindo broliuką:) Oi, kiekvienas rytas kaip komedija, nors ir dažnai pasikartoja tie patys dalykai, tie patys veiksmai, tačiau kaskart jie man teikia labai daug džiaugsmo ir plačių šypsenų.

Kai pagalvoju, kad po 2 metų viso to neteksiu, darosi šiek tiek liūdna ir spaudžiasi ašara...Na, bet kol kas viskas po senovei, vakar buvome pas gydytoją 2 mėn. proga.

Mūsų aukselis sveria 6700 g (praeitą mėn. buvo 5500 g), tačiau gydytoja atmetė net 400 g rūbų, sakyčiau, labai daug, bet vis tiek Karoliuko prieaugis akivaizdus, kas mane labai labai džiugina. Aš ir toliau sėkmingai maitinu savo sūnelį:) Beje, o kaip Jūsų ilgasis savaitgalis? Ką gero nuveikėte?

Mūsų poilsis buvo gana aktyvus, šeštadienį mes pakrikštijome Karoliuką...tiesą pasakius, iš pradžių galvojome su vyru padaryti tai tik kitais metais, sūneliui paaugus, tačiau kažkaip apsigalvojome ir per porą savaičių viską greitai organizavome, vyras užsakė bažnyčią, sukvietė svečius, o aš paruošiau vaišes ir užsakiau fotografą:)

Žinokite, pasimokę su Gabytės krikštynomis, mes nutarėme nedaryti baliaus, o sukviesti gimines, nueiti tyliai į bažnyčią, suruošti fotosesiją po krikšto ir pakepti šašlykus visiems kartu lauke. Paskui dar pamąsčiau, kad gali neužtekti vien šašlykų, juk visi atvažiuos išbadėję, tad parūpinau vieno kąsnio sumuštinukus su įvairiais užtepais, o kad būtų gražu, papuošiau stalą žalia spalva:)

Viskas buvo nuostabu, tik vienas dalykas baisiai išgąsdino, kai iki krikšto buvo likusi valanda ir mes jau turėjome išvažiuoti į Vilnių, pasirodo, kad mūsų mašina neužsiveda... Dieną prieš tai pamiršau išjungti ilgąsias šviesas... Oi, streso buvo, bet gerai, kad viskas baigėsi laimingai:)

Sekmadienį mes visa šeimyna nuvažiavome aplankyti Gabytės krikštamotės, o kartu ir suruošėme smagią fotosesiją. 

Iškart po jos nuskubėjome į draugės tortadienį, pas kurią buvo dviguba šventė: jubiliejus ir dukrytės gimimas:)

Žodžiu, pasikrovėme teigiamos energijos. Na, o pirmadienį mes labiau ilsėjomės, nuvykome į Trakus, kartu pasikvietėme ir mano mamą... Aš pagaliau atidariau maudymosį sezoną... Mėgavomes saulės, oro ir vandens voniomis.

Žodžiu, savaitgalis buvo tikra pasaka, norėčiau, kad tokios laimės akimirkos tęstųsi amžinai:) Tai tiek šiam karteliui:)

IKI, Viktorija