Gimus vaikučiui, ypač, jei jis pirmasis šeimoje, šeimą užgriūna šimtai iki tol nepatirtų rūpesčių – maitinti, prausti, migdyti, rengti, sūpuoti...
Patenkindami vaiko fiziologinius poreikius neretai užmirštame tai, kas nėra matoma plika akimi ar lengvai apčiuopiama – ogi bendrauti su juo. O naujagimiui tai gyvybiškai svarbu.
Konsultuoja logopedinio kabineto „Kalbos dovana“ logopedė Renata Žaliaduonienė:
Bendraujame dar su „pilvinuku“
Turbūt niekas nepaneigs, jog su savo vaikeliu pradedame bendrauti , kai jis dar būna tik mažas "žirniukas" mūsų pilveliuose. Dar negimęs kūdikis sugeba įprasti prie nuolatinių arba tam tikrų pasikartojančių garsų ir poveikių - mamos širdies plakimo, pilvo gurgimo, muzikos, kitų žmonių balsų, aplinkos triukšmo.
Taigi, žmogus gimsta turėdamas visas tolimesniam vystymuisi būtinas galimybes, tačiau jos išsiskleidžia tik kitų žmonių, pirmiausia - tėvų, dėka. Daug eksperimentinių tyrimų parodė, kad įvairių protinių operacijų raidą stimuliuoja bendra suaugusiojo ir kūdikio veikla.
Smegenys kaip niekad imlios informacijai
Nuo gimimo iki 2 metų vaikui būdingas sensomotorinis intelektas. Kūdikis pažįsta pasaulį per jutimus - regą, klausą, lietimą, uoslę, skonį ir judesius. Nuo 1 - 2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
Jackie Silberg savo nuostabioje knygoje "Kūdikio smegenų mankšta" teigia, jog iki trejų metų vaiko smegenyse susiformuoja 1000 trilijonų jungčių - dvigubai daugiau, nei suaugusiųjų smegenyse. Kai kurios smegenų ląstelės, vadinamos neuronais, jau prieš gimimą buvo susijungusios su kitomis ląstelėmis.
Jos atsakingos už kūdikio širdies ritmą, kvėpavimą, refleksus bei reguliuoja kitas svarbias gyvybines funkcijas. Kitos smegenų jungtys dar laukia savo eilės.
Tyrimai parodė, jog didžiausias jungčių susidarymo periodas siekia nuo gimimo iki maždaug 10 metų amžiaus. Kai jungtis (susidaręs įgūdis) yra pakartotinai naudojama ankstyvojoje vaikystėje, ji tampa pastovi. Priešingai, jei jungtis apskritai nenaudojama arba naudojama nepakankamai, vargu ar išliks.
Vaikas, nuo gimimo nuolat girdintis mamos kalbą, greičiau išmoksta kalbėti
Pavyzdžiui, vaikas, su kuriuo mažai kalbama arba kuriam mažai skaitoma pirmaisiais gyvenimo metais, vėliau gali turėti sunkumų įvaldydamas kalbos įgūdžius. Vaikas, su kuriuo retai žaidžiama, augdamas gali sunkiai prisitaikyti socialinėje aplinkoje.
Vaiko smegenys siekia grįžtamojo ryšio iš aplinkos. Didelė tikimybė, jog vaikas, kuris nuo gimimo nuolat girdi kalbą, išmoks kalbėti labai gerai.
Kalbos išmokimo mechanizmą tradiciškai aiškina mokymosi ir biologinė teorija. B.F.Skineris teigė, kad kalbos išmokstama lygiai taip pat kaip ir bet kurio kito elgesio pastiprinimo ir imitacijos būdu per bendravimą su suaugusiuoju.
Kalbos raidą galima paaiškinti jau žinomais dėsniais. Vograudamas vaikas atsitiktinai arba pamėgdžiodamas ištaria įvairius garsus, o tėvai paskatina juos atsakydami.
Skatinimas lemia, kada kokie garsai ir jų junginiai pradeda vyrauti vaiko kalboje. Beje, iki 6 mėnesių amžiaus įvairių tautybių vaikai vograuja vienodai. Nuo 7 mėnesių vaikas čiauškėdamas vis dažniau pradeda tarti gimtosios kalbos garsus.
Kaip jau anksčiau minėjau, bendraujant su suaugusiais žmonėmis, nuolat girdimi garsai įtvirtinami, o nepasitaikantys aplinkinių kalboje išnyksta.
Anot J.Silberg naujausi smegenų tyrimai nustatė 3 pagrindines išvadas:
1. Gebėjimas mokytis ir lengvai bendrauti įvairiose aplinkose ir situacijose priklauso nuo sąveikos tarp vaiko genetinio fondo ir ugdymo (kiek ir kaip jie globojami, stimuliuojami ir mokomi)
2. Žmogaus smegenys yra taip unikaliai sudarytos, kad pirmaisiais gyvenimo metais galėtų pasinaudoti gaunama patirtimi ir mokymu.
3. Nors ankstyvojoje vaikystėje galimybės yra didžiausios, mokymasis trunka visą gyvenimo ciklą.
Geriausias būdas, kaip vystyti vaiko smegenų jungtis - daryti tai, ko reikia kūdikiams. O labiausiai reikia:
Pirma, mylinčių, dėmesingų, atliepiančių jų emocinius ir intelektinius poreikius žmonių.
Žmonių, kurie apkabins juos, dainuos, kalbėsis su jais kiek aukštesniu balsu, skatins žvilgsnio kontaktą, pasidžiaugs savo "gugučiu", atlieps į jo kalbą, papasakos jam pirmaisiais mėnesiais visiškai nesvarbu ką, bet švelniai, o vėliau ir įvairiomis intonacijomis, plėtos dialogą su vaikiuku, laukdami jo atsako, prisitaikydami prie jo atsakymų tempo ir trukmės.
Antra, saugios aplinkos, kurią būtų įdomu tyrinėti.
Logopedinis kabinetas "Kalbos dovana",
Vilnius, tel. 869819100
