Mūsų su Ana mėnesio draugystė

Laikas lekia beprotiškai! 

Dar tik, atrodo, spėjome susipažinti, o jau mėnuo kaip draugaujame! 

Pirmosios dienos namuose buvo neįprastos, dažnai man netgi pasimiršdavo, kad šalia yra dar viena namų gyventoja. Apie tai primindavo tylus krebždėjimas, tačiau jeigu ignoruodavau, jis staiga virsdavo tokio garsumo, dėmesio ar maisto reikalavimo signalu, kad nedelsiant visas veiklas tekdavo mesti į šalį ir spręsti iškilusią "problemą". 

Kaip svajonės skiriasi nuo realybės 

Nėštumo metu tyliai pasvajodavau... mhm vyras darbe, mažylė ramiai miega (juk kūdikėliai tik miega - tiesa? ) o aš, ištiesus kojas, ant sofos ramiai skaitau knygą, žiūriu serialą, geriu mėgstamiausią arbatą ir dėl nieko "nesuku galvos". Plius žiema, aš taip nemėgstu vėsaus oro, taigi sėdėjimas namuose man bus geriausia, kas tik gali nutikti. 

Galbūt daugelis iškart sakysite - juk vaikams reikia keliauti į lauką bet kokiu oru ir nepakanka tik sėdėti namuose! Aš puikiai tą žinau ir šiam reikalui planas, žinoma, parengtas! Labai paprasta. Galiu pasidalinti. Aprengi mažylį šiltai, maždaug taip, kad jaustųsi ir atrodytų kaip su meškos kailiu, įkrauni tą ryšulėlį į vežimą, išstumi vežimą į terasą ir štai - baigta. O aš tuo metu kartoju tą, ką rašiau ankstesnėje pastraipoje. 

Tačiau, pasirodo, viskas šiek tiek kitaip... pas mus miego nedaug, jau nuo pat pirmųjų dienų. Naktis tai ilgas "vakarėlis" ir maistas, maistas, maistas... Dienos ramesnės, be atsibudimo Ana gali išmiegoti "net" 1,5 ar (jeigu stebuklinga diena) 2 val. Tačiau per tą miegą laikas sau kitoks aš jį drąsiai galiu vadinti - pasiruošt, dėmesio, marš ir bėgte! Užduotys labai aiškios: spėt pavalgyt, greitai nubėgt į dušą ar bent tualetą, išleist šunį į lauką, sutvarkyt skalbinius ir kažkaip spėt paruošti vakarienę... 

Dar vienas siurprizas! Dviejų savaičių gimtadienio proga - pilvo diegliukai dovanų! Kas su jais susidūrėte, manau, suprantate apie ką aš kalbu. Tuomet supratau, kad prieš diegliukus viskas buvo labai paprasta ir ramu. 

O ir man buvo atsiradusi nauja fobija - kurią galėjau pavadinti "vakaro ir nakties baimė", nes būdavo tikros "linksmybės". 

Ką mes išbandėme esant pilvo diegliukams: 

• pilvuko masažas ir gulėjimas ant pilvelio prieš maitinimą; 
• pilvelio šildymas su vyšnių kauliukų pagalvėle;
• nešiojimo padėtis šildant pilvelį rankomis;
• mano mityba (nuo valgau beveik viską iki gal geriau nieko nevalgyti);
• lašiukai mažinantys pilvo diegliukus ir pūtimą.

Nežinau ar tai sutapimas, bet mums padėjo ir vakarai mūsų jau daug ramesni... pilvukas dar papyksta, bet jau daug daug geriau. Esam laimingos ir vakarai jau nebegazdina. 

Taip ir bėga mūsų laikas, tik jau svajonės kitokios... 

Truputis nemigos, šiek tiek nuovargio, tačiau begalybė laimės! Ir tai geriausia kas galėjo nutikti ...

Prasidėjo antrasis mūsų draugystės mėnuo, žinau, bus daug naujų atradimų ir potyrių. Beto pagaliau pradėsime "rimtai" mankštintis ir darytis masažiukus :) 

Kaip sekasi Jums draugauti pirmus mėnesius? 

Linkėjimai 

Su šypsena, 

Viktorija

"Viktorijos masažai"