Mokslininkus seniai domino klausimas – kokia ta jėga, kuri taip nesulaikomai traukia motiną prie vaiko ir vaiką prie motinos? Prieraišos formavimasis yra daugiakomponentis ir sinchroninis.
Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos vadovas, gydytojas ginekologas Romualdas Šemeta papasakos, kokius stimulus vaikas gauna iš motinos ir ką gauna motina iš vaiko, kas sukelia jų tarpusavio meilę ir prieraišą.
Motinos veiksmai, veikiantys vaiką
Prisilietimas.
Beveik visi tyrinėtojai, nagrinėję motinos elgesį pirmo kontakto su naujagimiu metu, pastebi jų veiksmų vienodumą. Vaikui užgimus, jos visos liečia mažylį, glosto, trina. Visa tai atlieka pirštų galais, o paskui ir visu delnu.
Kontaktas „akis į akį“.
Dauguma motinų jaučia nenugalimą norą pažvelgti į akis savo vaikui, 73 procentai jų prašo vaikučio atsimerkti. Motina geidžia kuo greičiau suasmeninti savo vaiką, t.y. palyginti įvaizdį, sukurtą jos vaizduotėje nėštumo metu, su tuo, koks yra iš tikrųjų.
Motinos balsas.
Pastebėta, jog motinos kalba su savo vaikais pabrėžtinai aukštu balsu, tuoj pat pereidamos prie įprastinės kalbos, kai ima kalbėti su aplinkiniais. Šio fenomeno tyrimas parodė, jog tai, ką motina daro instinktyviai, orientuodamasi į vaiko reakciją, turi fiziologinį pagrindą – naujagimio akustinio suvokimo sistema labiausiai jautri aukštiems dažniams.
Mokymas.
Žmonių bendravime dalyvauja ne tik garsas, bet ir judėjimas. Ir kalbantysis, ir klausantysis juda į kalbos taktą, sukurdami kažką, kas primintų šokį. Kaip pasirodė, naujagimis irgi juda suaugusio pokalbio ritmu. Jeigu kalbantysis daro pauzę, perkvėpdamas arba akcentuodamas kokį nors skiemenį, naujagimis beveik nepastebimai pakelia ar nuleidžia antakius, pakelia ranką ar koją. Įrodyta, kad gyva kalba treniruoja vaiko judesius.
Net specialiai modeliuoti garsai nesukelia tokios atsakomosios reakcijos, kaip įprastas ritmingas pokalbis. Ir tai būdinga įvairių kalbų kultūroms. Kitaip tariant, jeigu naujagimis nuo pat pradžios juda konkrečiu jo kalbos struktūros ritmu, jis jau dalyvauja kompleksiniame, socialiniame-biologiniame mokymo procese. Judėjimu atlikdamas milijonus lingvistinių formų bei pasikartojimų, jis vėliau panaudos juos kalbėdamas ir bendraudamas. Ir būtent mama yra pirmas žmogus, kuris suteikia vaikui šią treniruotę.
Motina – naujagimio bioritmų sinchronizuotoja.
Kol vaikas dar įsčiose, dauguma jo veiksmų ir ritmų sutampa su tokiais pat jo motinos ritmais. Tai vyksta dėl daugelio ritminių poveikių: motinos miego-būdravimo ciklo, jos hormonų išsiskyrimo ritmo, įprastinio dienos režimo, reguliaraus jos širdies plakimo ir pan. Gimimo momentas sutrikdo įprastinius naujagimio ritmus, išderina jo sistemas.
Jis privalo pertvarkyti savo bioritmą ir elgesį, kad atitiktų išorės aplinką. Ir būtent motina savo pasikartojančia kasdiene vaiko priežiūra padeda jam nugalėti bioritminį stresą. Tyrinėtojai palygina motinos vaidmenį šiame procese su magneto poveikiu, kuris veikia geležies pjuvenas ant lapo.
Motinos kvapas.
Naujagimis jau pirmomis gyvenimo dienomis atskiria savo motinos pieno kvapą. Teigiama, jog uoslės sistema turi labai svarbią reikšmę prieraišai prie motinos susidaryti.
Motinos šiluma.
Gerai žinomas raminantis šilumos poveikis gyvūnams. Naujagimis – ne išimtis. Be to, gerai žinoma, jog dėl savo biologinių ypatumų vaikas gali greitai atvėsti. Padėtas ant motinos krūtinės naujagimis beveik neatvėsta. Šis fenomenas paaiškinamas tuo, kad, esant kontaktui „oda prie odos“ („skin to skin“), ir ypač toliau maitinant krūtimi, motinos organizme išsiskirianti aktyvi medžiaga oksitocinas išplečia vietines krūtinės odos kraujagysles ir kartu pakyla jos temperatūra.
Vaizdžiai tariant, naujagimis apsuptas motinos šilumos energetiniu debesiu. Pastebėta, jog motina, bendraudama su naujagimiu, net nemaitindama jo krūtimi, griežtai laiko 25-30 cm atstumą tarp savo ir vaiko veido. Tai ji daro instinktyviai, orientuodamasi į geriausią vaiko reakciją. Dabar įrodyta, kad šis atstumas pats tinkamiausias ne tik regėjimui ir uoslei suvokti, bet ir atsispindinčiai nuo motinos kūno šilumai pajausti.
Vaiko veiksmai, veikiantys motiną
Kontaktas „akis į akį“.
Regėjimo sistema yra viena iš pačių galingiausių, formuojančių motinos ir vaiko prieraišą. Tai patvirtina darbai, kuriuose detaliai aprašomi sunkumai, kuriuos patiria aklų naujagimių motinos, kurdamos su jais kontaktą. Tokios motinos, nepatirdamos vaiko atsakomojo žvilgsnio, jaučiasi sutrikusios, atitolusios nuo savo naujagimio iki to laiko, kol abu nesuranda kitų poveikio kelių.
Vaiko verksmas irgi nepaprastai svarbus motinai. Žinoma, kad motina sugeba atskirti savo vaiko verksmą iškart po gimdymo. Įrodyta, jog alkano vaiko verksmas padidina motinos krūtyje kraujotaką ir savaiminį pieno išsiskyrimą.
Hormonų išsiskyrimas.
Vaiko elgesys skatina motinos hormonų išsiskyrimą. Krūties čiulpimas skatina oksitocino gamybą, kuris, savo ruožtu, skatina pieno išsiskyrimą, gimdos raumens susitraukimą. Tai puiki profilaktinė priemonė nuo kraujavimo pogimdyminiu periodu.
Beveik visos maitinančios moterys pažymi, jog vaiko maitinimas krūtimi padidina prieraišą prie jo, dauguma tyrinėtojų pradėjo oksitociną vadinti „prieraišos hormonu“. Tačiau oksitocino vaidmuo sistemoje motina-vaikas tuo neapsiriboja. Nesenai buvo nustatyta, jog oksitocinas skatina skrandžio fermentų išskyrimą, kurie tiesiogiai dalyvauja virškinime.
Kai kurie iš jų veikia centrinę nervų sistemą: maitinančios mamos organizme skatina nusiraminimą ir mieguistumą. Ir tai yra Gamtos evoliucijos proceso suformuota motinos apsauga nuo išorinių dirgiklių, padedanti jai susitelkti į vaiką. Vaikui čiulpiant krūtį, dėl burnos ertmės nervų dirginimo išsiskiria skrandžio hormonai.
Yra žinoma, jog čiulpimas ramina vaiką, daro jį mieguistą. Tyrimai parodė, jog kuo mažesni naujagimiai, tuo didesnis medžiagų, skatinančių nusiraminimą ir miegą, kiekis. Be oksitocino, vaikui čiulpiant krūtį, motinos organizme padidėja hormono prolaktino kiekis, kuris skatina pieno gamybą. Šių abiejų hormonų padidėja tam, kad naujagimis išgyventų.
Vaiko kvapas.
Neabejojama, kad vaiko kvapas veikia motiną. Tyrimai parodė, kad 3-4-tą dieną po gimdymo dauguma motinų atpažįsta savo vaiko kvapą.
Informatyvi aplinka.
Jau minėjome, kad kalba veikia naujagimį, jis pradeda atlikti tam tikrus ritminius judesius. Ir kai motina tai pastebi, ji patiria didžiulį stimulą pakartoti savo veiksmus ir vėl. Kitaip tariant, vyksta jos mokymas, kurį skatina vaiko reakcijos. Savo ruožtu, tai skatina vaiko psichinį vystymąsi. Yra įrodyta aplinkos įtaka smegenų vystymuisi: kuo daugiau informacijos aplinkoje, tuo smegenų struktūroje pastebimi didesni pozityviniai pakitimai, nervinės ląstelės turi daugiau jungčių, pasižymi didesniu gyvybingumu.
Visiškai akivaizdu, jog motinos ir vaiko prieraišos procesas susidaro sinchroniškai, dalyvaujant visoms motinos ir vaiko pojūčių sistemoms ir yra labai priklausomas nuo abipusių atgalinio ryšio reakcijų.
Tai patvirtina dar 1973 metais sukurtas pieno gamybos skatinimo metodas niekad negimdžiusioms motinoms, kurios įvaikino mažylius. Tam buvo pasitelkiami visi įmanomi pojūčių kanalai: kontaktas „oda prie odos“, kūno šiluma, prisilietimai, garso ir regėjimo stimulai. Moterys, kurioms pienas atsirasdavo, pažymėdavo stipraus artumo ir prieraišos prie savo įvaikinto mažylio atsiradimą.
Deja, dar iki šiol kai kuriose mūsų gimdymo įstaigose pirmomis dienomis po gimdymo taikomi nepagrįsti ir neįtikinami naujagimių priežiūros metodai:
* vaiko atskyrimas nuo motinos iškart po gimimo;
* atskiras motinos ir vaiko buvimas gimdymo namuose;
* naujagimių primaitinimas dirbtinais pieno mišinėliais, ypač pirmą ir antrą parą po gimimo.
Všį "Mama, tėtis ir Aš"
Nėščiųjų sveikatingumo mokykla
Tauro g. 10, Kaunas
Tel. (8 37) 348357, 764262; Mob. 8 687 64757
