Apie itin svarbią motinos ir kūdikio prieraišos reikšmę pasakoja Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos vadovas, gydytojas ginekologas Romualdas Šemeta.
Prieraiša – ypatingai svarbus reiškinys
Visi motinos veiksmai ir žodžiai, nukreipti iškart po gimimo vaikui, iš pirmo žvilgsnio atrodo bereikšmis mylavimasis. Prispaudimas prie savęs, supimas, dargi tiesiog žiūrėjimas į mažylį, turi tam tikrą tikslą: apginti ir paremti vaiką. Toks motiniškas elgesys yra biologiškai pagrįstas.
Prieraišos kokybė nurodo būsimų santykių charakterį tarp tėvų ir vaiko. Vaiko būsimą charakterį patikimai galima prognozuoti pagal prieraišos kokybę. Siejantis juos ryšys tampa akivaizdžiai stipresnis tuo laiku, kai vaikui sukanka 8-9 mėnesiai.
Šis pirmas mažylio ryšys su suaugusiuoju charakterizuojasi stipria tarpusavio priklausomybe, intensyviais abipusiais jausmais ir gyvybiškai svarbiais emociniais santykiais. Pirma reakcija į prieraišą sukuria pagrindą tolimesniems santykiams su bendraamžiais, giminėmis, kitais suaugusiais, sutuoktiniais ir pan.
Kad atsirastų prieraiša, mažylis privalo pareikšti aktyvumą. Mažylio elgesys paskatina suaugusį atlikti tam tikrus veiksmus, o jie, savo ruožtu, iššaukia mažyliui vieną ar kitą atgarsį.
Motiniškas instinktas atsiranda dėl ypatingo hormono
Atlikti tyrimai parodė, jog motiniškas instinktas atsiranda pasirodžius kraujyje ypatingam hormonui. Jis jau atsiranda nėštumo pabaigoje. Kol šis hormonas yra kraujyje, jos būna idealios motinos. Mokslininkai pastebėjo, jog šio hormono reguliuojantis faktorius - buvimas kartu su vaiku. Jeigu juos iškart po gimimo izoliuodavo, motinos organizme hormonas nustodavo gamintis.
Tuo pačiu išnykdavo ir motiniški instinktai. O kartą šnykę, jie jau neatsirasdavo, nežiūrint jokių sąlygų, netgi vaiką atnešus motinai.
Šis eksperimentas gali turėti mums lemiamą reikšmę. Mes jau žinome, jog naujagimio buvimas kartu yra kritinis faktorius motinai bent pagal dvi priežastis. Jo verksmas stimuliuoja pieno gamybą, o jo prisilietimas prie motinos kūno stimuliuoja gamybą hormono, kuris mažina pogimdyminį kraujavimą.
Tad ar galima paneigti, kad naujagimio buvimas su motina stimuliuoja motiniškus instinktus? Dauguma biologinių ir elgesio reakcijų patvirtina, kad toks ryšys egzistuoja.
Tokią prielaidą patvirtina ir tai, kad vėlesni grubaus elgesio su vaikais atvejai žymiai dažnesni su gimusiais prieš laiką vaikais, palyginus su gimusiais laiku. Neišnešiotų vaikų izoliacija specialiuose ligoninės skyriuose, trunkanti savaitėmis ar mėnesiais, turi žalojantį poveikį į motinos psichiką, todėl jos vėliau labiau linkusios fizinei prievartai prieš savo vaiką.
Teko stebėti ne vieną atvejį, kai vaikas būdavo atskirtas nuo motinos iškart po gimdymo. Vėliau jos prisipažindavo, kad praėjus kai kuriam laikui pasirodydavo, jog vaikas jai yra svetimas.
Gamta, sukurdama prieraišos sistemą, pasielgė labai apdairiai. Ji patenkina visus vaiko poreikius konkrečiais būdais. Ji iš esmės pakeičia moters, pragyvenusios iki gimdymo 20-25 ar daugiau metų, elgesį. Emociškai, protiškai ir fiziškai harmoningo vaiko vystymuisi reikalingas ypatingai meilus elgesys ir rūpestis, kurie gali labiausiai pasireikšti tik esant prieraišai tarp jo ir motinos.
Daugiau apie tai - kituose R.Šemetos straipsniuose.
Všį "Mama, tėtis ir Aš"
Nėščiųjų sveikatingumo mokykla
Tauro g. 10, Kaunas
Tel. (8 37) 348357, 764262; Mob. 8 687 64757
