Mergaitė Iš Sapno Vardu Noja

Norėčiau grįžti į pačią pradžią ir prisistatyti. Esu Virginija Gildutė – mažos, linksmos mergytės mama. Ji yra mano pirmasis vaikas, jai jau yra beveik 6 mėnesiai.

Kol laukiausi, kaip ir daugelis iš jūsų, su vyru Luku sukome galvas, kokį gi vardą išrinkti mažajam pilvuko gyventojui. Aš žinojau, jog tai bus mergaitė. O vyras nenorėjo žinoti, tad iki pat gimdymo turėjau slėpti šią žinią. Oi, buvo daug pagundų pasakyti. Bet atsilaikiau iki pat jos gimimo ir vyras tik įėjęs į palatą pamatė, jog turi mažą mergytę.

Grįžtant prie vardo rinkimo. Po ilgų svarstymų buvome nusprendę, jog mergaitę pavadinsime Kamile, o berniuką Majumi. Tyliai širdyje juokiausi kalbėdama su vyru ir vis vaidinau, kad galvoju ir apie vardą berniukui.

Vieną savaitgalio popietę su Luku pietavome sostinės senamiesčio restorane ir jis „skrolino“ savo telefoną. „–Ei, padėk telefoną, bendrauk su manim!” – išrėžiau. Negaliu pakęsti, kai kas nors sedėdamas restorane „mirksta“ telefone užuot bendravęs. Bet tą dieną visgi negalėjau pykti. „–Lyja,“ - sako jis – „koks gražus mergaitės vardas.“ Mat, perskaitė straipsnį apie teatro aktorę tokiu vardu. Taip, man šis vardas irgi buvo gražus. Tiksliau, skamba gražiai, bet reikšmė man nepatinka. Lyja lyja lietus per karaliaus pietus. O dar juokingiau tai, jog pati esu lietpalčių prekinio ženklo savininkė, tad dukrelė būtų pasmerkta klausimams, ar tokį vardą gavo dėl mamos verslo.

Lyja buvo atmesta. Bet labai norėjosi trumpo ir švelnaus vardo, kuris skambėtų panašiai kaip Lyja tik neturėtų lietaus reikšmės. Kelias dienas sukau galvą, kol susapnavau mergaitės vardą! Kas mane artimiau pažįsta, žino, jog mano sapnai ir, dažnai, mintys būna pranašiškos. Nejuokauju. Tąkart sapnas buvo blankus, vos jį prisiminiau, tik galvoje bildėjo vardas NOJA. Ryte atsibudusi iškart neprisiminiau šio sapno, jį priminė sesuo kitą dieną, kai siūlydama vardus (irgi nežinojo, kas gims) parašė žinutę – Nojus. Visiška laimė mane apėmė, kai prisiminiau sapną. Turiu gražų, trumpą ir mielą vardą savo dukrytei! Vyrui irgi labia patiko, ramu.

Visgi, kad nebūtų viskas taip gerai, prisiminiau, jog vieni bičiuliai turi dukrelę panašiu vardu. Maniau, lyg Nora, bet pasitikslinau, jog Noja. O ne! Ką daryt, ką daryt... Ar dėti mergytei susapnuotą, išsvajotą ir abiem su vyru labai patinkantį vardą, bet kurį jau turi mūsų pažįstama šeima? Ar grįžti prie Lyjos, Kamilės ir būti perpus liudnesnei? Jei skaitėte antraštę, jau žinote, ką nusprendėme. Ir negaliu šioje vietoje neuždėti šypsenėlės simbolio, nes praėjus beveik 6 mėnesiams po jos gimimo negalėčiau dar labiau džiaugtis jos vardu ir, žinoma, JA – mergaite iš sapno :)

Gildutė