Iš mamos Audros laiško redakcijai:
Sveiki. Mano kūdikėliui 6 savaitės. Šiek tiek neramu dėl naktinių maitinimų ir miego. Prieš nakties miegą pasiguldau jį į lovą ir pradedu maitinti, viskas vyksta gerai, valgo ir valgydamas užmiega. Tada perkeliu į lovytę ir jis išmiega 3 - 4 valandas. Tada prabunda, pradeda niurzgėti, inkšti, aš taip suprantu, kad jis taip parodo, kad vėl išalko. Pasiimu, pasiguldau ir pradedu maitinti. Šis matinimas trunka nuo 5 iki 10 min. ir mažylis užsnūsta. Po užsnūdimo likusią nakties dalį mažylis prabudinėja kas 1 arba 2 valandas, ir scenarijus tas pats - pasiguldau jį, pradedu maitinti, valgo 5 - 10 minučių ir užsnūsta. Ar tai normalu? Manau per tokį trumpą laiką jis nepavalgo, todėl ir prabudinėja kas 1- 2 valandas. Vieną naktį pabandžiau duoti mišinuko, nes pagalvojau, kad gal jis nepavalgo nuo mano pieno ir galiu pasakyti, kad vaikas buvo žymiai ramesnis..
Žindančioms ir besilaukiančioms mamoms atsako ir pataria Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė autorius.
Naujagimiai ir pirmųjų amžiaus mėnesių kūdikiai auga greičiausiai. Tai vyksta ir dieną, ir naktį. Todėl nenuostabu, kad per 3-4 valandas 6 savaičių kūdikis jau gali būti ne tik suvirškinęs visą vakarienę, bet ir sunaudojęs savo poreikiams su ja gautas lengvai įsisavintas motinos pieno „statybines“ medžiagas ir energijos kalorijas.
Jam reikia naujų ir kūdikio kraujyje sumažėjusi gliukozės koncentracija apie tai praneša smegenyse esančiam alkio centrui, kuris žadina vaiką ieškoti/prašyti naujos maisto porcijos. Prie pabudinimo prisideda ir prisipildžiusio šlapimo pūslės ištuštinimas – pasišlapinimas.
Tačiau naktinis prabudimas arti mamos dažniausiai nėra visiškas išsibudinimas. Be to, ir tyli be ryškių šviesinių dirgiklių aplinka bei kūdikio saugumo šalia mamos greitas užsitikrinimas netrukus kūdikį nuramina ir jis vėl užsnūsta lengvai – paprastai per kelias ar keliolika minučių – išžindęs lengvai gaunamą pradinį liesesnįjį pieną. Tolimesnio riebesniojo pieno kūdikiui reikėtų ir paprašyti ilgiau žindant, ir palaukti jo atitekant iš krūties gelmių. Tačiau naktį kūdikis nelinkęs daug dirbti. Jam užtenka to „atsigėrimo“ ir užsitikrinimo, kad mama niekur neprapuolė.
Aišku, nedaug valgęs kūdikis vėl pajus tuščią savo skranduką gana greitai – gal po vieno (valandą trunkančio) miego ciklo, ar dviejų. Ir vėl „atsigėrimui“ iš krūties, užtruksiančiam tas gal 5 ar 10 minučių. Todėl aš patarčiau kūdikio nebenešioti į jo atskirą lovelę ar vežimėlį, o leisti jam miegoti šalia. Tada mamai pačiai nereikės keltis ir labiau išsibudinėti, kas ją kaip tik labiausiai ir nuvargina, tikrai labiau, negu miegojimas šalia kūdikio ir prisiderinimas prie jo miego ciklų kaitos. Beje, daugelis mamų pripažįsta, jog žindydamos jos ir pačios vėl greitai užmiega, o mokslininkai įrodė, kad taip ir turi būti, nes žindymo metu išsiskiriantys hormonai veikia ir raminančiai.
Žinoma, jeigu prabudęs kūdikis bus papildomai prigirdytas iš buteliuko, ir juo labiau sunkiau ir ilgiau, negu mamos pienas, virškinamu maistu – mišiniu, vaikelis tikriausiai vėl išalks ir atsibus vėliau. Ir ar tikrai nuo to, kad mama turės keltis ir eiti į virtuvę mišinio paruošti, šildyti, supilti į buteliuką ir atidžiai laikyti, kol kūdikis išgers, ji tikrai pailsės labiau???
Verta prisiminti ir tai, jog joks iš gyvulio pieno pagamintas konservuotas maistelis iki šiol neprilygo ir niekada neprilygs gyvam motinos pienui, o girdymas iš buteliuko gali atpratinti mažą kūdikį nuo mokėjimo ir norėjimo žįsti motinos krūtį...
Daugiau informacijos apie žindymą ir naudingų praktiškų patarimų rasite knygoje “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” ir www.zindyk.lt
