Šliaužimas – visiškai naujas dalykas vaikučiui. Kada jis tai turėtų išmokti ir įsisavinti? Kokie ženklai rodo, kad mažylis jau pasiruošęs šliaužti? Koks yra teisingas šliaužimas (kaip turi dėlioti kojytes)? Ar blogai, jei vaikas "peršoka" šį periodą ir iškart stojasi ant kojyčių?
Konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos centro "Gemma" kineziterapeutė Sonata Martutaitienė:
Vaikai pradeda šliaužti labai skirtingu periodu, daugelis kūdikių 8 mėnesių amžiuje pradeda šliaužti ir bando stotis.
Bet auksinės taisyklės tikrai nėra, kada tiksliai vaikas turi šliaužti. Mamos turi žinoti, kad apie 8-tą mėnesį vaikas turi pradėti bandyti šliaužti, arba rodyti tam tikrais judesiais, kad jis tam ruošiasi. Pvz. jis bando iš gulimos padėties ant pilvo remtis delniukais ir kelti užpakaliuką, kad galėtų atsiklaupti ant kelių, arba atsistoti „ant keturių“.
Atsirėmus delniukais ir keliukais pradeda spyruokliuoti – tai labai geras ženklas, nes jis bando paskirstyti svorį ant rankų ir kojų. Kai vaikas jau pradeda šliaužti, svarbu atkreipti dėmesį, ar jis vienodai apkrauna abi kojas, kartais viena koja būna labiau ištiesta, tada reikėtų jam padėti ir akcentuoti tos kojos lenkimą per klubo ir kelio sąnarius.
Yra daug nuomonių, kad šliaužiantis vaikas turi avėti avalynę tam, kad pėdutė nesikraipytų, bet nėra griežtos taisyklės. Šliaužimo metu vaikas turi išmokti dėti priešingą ranką-koją, taip jis ruošiasi ėjimui. Žingsnio metu pirmiausiai įsijungia į darbą priešinga ranka ir koja.
Labai patartina, kad vaikai šliaužimo laikotarpio neperšoktų, būtent jo metu formuojasi stuburo linkiai ir stiprėja nugaros raumenis. Tai yra labai svarbus periodas, kuriuo metu mūsų kūnas ruošiasi ėjimui.
