Šliaužimas – visiškai naujas dalykas vaikučiui. Kada jis tai turėtų išmokti ir įsisavinti? Kokie ženklai rodo, kad mažylis jau pasiruošęs šliaužti? Koks yra teisingas šliaužimas (kaip turi dėlioti kojytes)? Ar blogai, jei vaikas "peršoka" šį periodą ir iškart stojasi ant kojyčių?
Konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos centro "Gemma" kineziterapeutė Sonata Martutaitienė:
Vaikai pradeda šliaužti labai skirtingu periodu, daugelis kūdikių 8 mėnesių amžiuje pradeda šliaužti ir bando stotis.
Bet auksinės taisyklės tikrai nėra, kada tiksliai vaikas turi šliaužti. Mamos turi žinoti, kad apie 8-tą mėnesį vaikas turi pradėti bandyti šliaužti, arba rodyti tam tikrais judesiais, kad jis tam ruošiasi. Pvz. jis bando iš gulimos padėties ant pilvo remtis delniukais ir kelti užpakaliuką, kad galėtų atsiklaupti ant kelių, arba atsistoti „ant keturių“.
Atsirėmus delniukais ir keliukais pradeda spyruokliuoti – tai labai geras ženklas, nes jis bando paskirstyti svorį ant rankų ir kojų. Kai vaikas jau pradeda šliaužti, svarbu atkreipti dėmesį, ar jis vienodai apkrauna abi kojas, kartais viena koja būna labiau ištiesta, tada reikėtų jam padėti ir akcentuoti tos kojos lenkimą per klubo ir kelio sąnarius.
Yra daug nuomonių, kad šliaužiantis vaikas turi avėti avalynę tam, kad pėdutė nesikraipytų, bet nėra griežtos taisyklės. Šliaužimo metu vaikas turi išmokti dėti priešingą ranką-koją, taip jis ruošiasi ėjimui. Žingsnio metu pirmiausiai įsijungia į darbą priešinga ranka ir koja.
Labai patartina, kad vaikai šliaužimo laikotarpio neperšoktų, būtent jo metu formuojasi stuburo linkiai ir stiprėja nugaros raumenis. Tai yra labai svarbus periodas, kuriuo metu mūsų kūnas ruošiasi ėjimui.
Pirmagimis nešliaužiojo ir neropojo(tam įtakos turėjo dirželiai, kuriuos iki 11mėn.suvaržytas nešiojo) ir gal tai, kad ir aš vaikystėj nešliaužiojau ir neriopojau kiek sakė ėjau 9mėn.
Manau kad kai kurie vaikai nesliauzioja ir neropoja ir del genetikos 😀 As sita etapa kudikysteja irgi prasokau, tai nei kiek nenustebau kai ir mano pacios vaikas iskart atsistojo ir pradejo eiti.
nėra gerai praleisti ropojimo etapo tą sako visi specialistai ir aš tam pritariu. dažniausiai praleidžiamas šis etapas dėl netinkamos aplinkos (vaikas dažnai manieže, lovytėj), ar yra fiziškai nestiprus.
ropojimas:
*formuoja taisyklingą laikyseną ateičiai
*stiprina daugybę raumenų
*taisyklingai dėliodamas pakaitomis rankytes ir kojytes dirba abu smegenų pusrutuliai
*vysto orientavimosi įgūdžius erdvėje, ateity lengva bus orientuos aplinkoje, skirti dešinę, kairę.
*nustatyta priklausomybė tarp gebėjimo ropoti ir gebėjimo fokusuoti žvilgsnį į artimiausią tašką, savo rankas tuo atstumu, kuriuo skaitoma, rašoma, lipdoma, piešiama.
*kūdikis anksti tampa savarankiškas - gali paskiekti daiktus, tai ką mato, nereikia verskmu šauktis mamos pagalbos (pvz, paduoti akiratyje matomą žaisliuką)
pliusų daug 😀
mano mažylei 6 mėn ir kelios dienos, beveik mėnuo kaip šliaužioja po kambarius ir dažnai linguoja ant keturių, tai irgi dienų klausimas, kada pradės ropoti 😀.
Mūsų mažiukui 7 mėnesiai su puse ir puikiai šliaužia ir pradeda mokyti ropoti: padeda delniukus ir kelia užpakaliuką spyruokliuodamas. Tai tik laiko klausimas, kada "įkirs" judesį 😀 Manau viskam savas laikas, būna, kad vaikai neropoja, o stojasi ir eina 😀
Mano sunus nei sliauze, nei ropojo, atsistojo ir pradejo eiti, pradzioj isikibus, o paskui jau pats 😀
taigi čia apie ropojimą kalbama, o ne apie šliaužimą. du visiškai skirtingi dalykai.