Kokia motinos ir vaiko bendravimo po gimdymo reikšmė?
Ramus žmogaus veidas kūdikiui neįdomus
Pirmomis gyvenimo dienomis didžiąją dalį informacijos kūdikis sukaupia per savo regėjimą. Gulėdamas lovytėje, jis visą laiką sukioja galvytę, tirdamas aplinką, ieškodamas kažko, kas galėtų patraukti jo dėmesį. Jam norisi, kad jį linksmintų, su juo bendrautų.
Jis jaučia poreikį mokytis, tačiau jo regimoji galimybė labai ribota, regėjimo stimuliacija privalo būti ypatinga (prisiminkime, kad gimusio mažylio ryškiausias regėjimo fokusas 25-30 cm). Jeigu ji labai intensyvi, jis nusisuka, jeigu nepakankamai intensyvi – jos nepastebi.
Vaikui, pavyzdžiui, neįdomu žiūrėti į ramų kito žmogaus veidą: jis neteikia jam jokios informacijos. Net motinos veidas, jeigu jo bruožai nejuda, jam neįdomus. Judančios akys, pasikeliantys antakiai, nustebimo išraiška ar atlenkta atgal galva – trumpai tariant, viskas, kas iki tam tikro laipsnio perdėta, net kvailos grimasos, pasirodo, puikiai tinka šios rūšies stimuliacijai. Tyrimai rodo, kad iš pirmo žvilgsnio atrodantis atsitiktinis ar kvailas motinos elgesys vaikui yra reikšmingas.
Grimasos – vienas iš labai paprasto žaidimo pavyzdžių, kurį vaikai mėgsta žaisti pirmomis savo gyvenimo savaitėmis. Po 1-2 mėnesių jie reikalauja įdomesnių žaidimų. Jau 6-8 savaičių vaikutis savaip supranta, koks yra geras žaidimas, kiek laiko ir kaip jį žaisti.
Paglostymai, apsikabinimai - svarbus informacijos šaltinis
Vaikas jaučia kitų žmonių jausmus jam. Mažylis supranta tai pagal akis, o dar geriau – pagal prisilietimus. Paglostymai, apsikabinimai ir prisilietimai - tai vaikui puikus informacijos šaltinis. Pagal juos jis sprendžia apie žmogų, su kuriuo bendrauja, ir jie svarbesni, negu kiti ženklai.
Jeigu bendravimas su vaiku šaltas, jeigu žmogus piktas, vaikas jaučia, kad jo nemyli, jaučia pavojų. Žiūrint, kaip jaunos mamos laiko savo vaikus, galima stebėtis tuo, kokį poveikį prieraiša turi motinos būdui laikyti vaiką. Jos apkabina savo vaikus ypatingai, juos laiko tvirtai, patikimai.
Maitinimas krūtimi ir prieraišumas
Moteriai, suformavusiai ryšį su savo vaiku, jo maitinimas krūtimi yra toks pat natūralus procesas, kaip ir visi kiti elgesio aspektai. Lygindami maitinimo krūtimi patirtį moterų, turinčių ir neturinčių tokio ryšio, mokslininkai iš JAV pastebėjo skirtumus. 8-tą savaitę po gimdymo beveik visos moterys, neturėjusios susiformavusios prieraišos, metė maitinimą krūtimi, kadangi tai kėlė joms labai daug rūpesčių.
Streso hormonų vaisius turi daugiau nei suaugęs
Šiuo metu žinoma, jog gimdymo metu motinos ir vaiko kraujyje labai padidėja streso hormonų kiekis. Be to, šių hormonų kiekis vaisiaus organizme 5 kartus didesnis negu suaugusio žmogaus. Iškart po gimimo šių hormonų būna 2-3 kartus daugiau nei gimdymo metu. Šis streso hormonų pagausėjimas labai svarbus naujagimiui adaptuotis išorinėmis sąlygomis.
Pastebėta, jog mažiausiai pirmas 40-60 gyvenimo minučių naujagimis nemiega, būdamas vadinamosios „ramaus atsargumo būsenos“. Tuo tarpu po gimdymo praėjus valandai naujagimiai maždaug 90 proc. laiko miega ir tik 10 proc. aktyviai būdrauja. Šis „ramus atsargumas“ pirmą gyvenimo valandą labai svarbus nustatant palankiausią galimybę formuoti kontaktą su motina „akis į akį“.
Todėl galima būtų padaryti 3 svarbias išvadas:
1. Gimimo momentu vaikas jau turi gana gerai išsivysčiusį sensorinį aparatą išoriniam pasauliui suvokti.
2. Naujagimis gabus pažintinėms funkcijoms.
3. Pirma gyvenimo valanda – labiausiai jautrus periodas imprintingo procesui susidaryti ne tik naujagimiui, bet ir motinai (Imprintingas (angl. imprint — įsmigti (atmintyje) - ankstyvojo išmokimo forma: per trumpą laiką smegenyse užfiksuojami svarbių objektų vaizdai ir su jais susijusios elgesio reakcijos).
Všį "Mama, tėtis ir Aš"
Nėščiųjų sveikatingumo mokykla
Tauro g. 10, Kaunas
Tel. (8 37) 348357, 764262; Mob. 8 687 64757
