Kaip Rokas grūdinasi

Savo mažiausiajį Rokutį pradėjome grūdinti anksti. Kadangi tai penktas mano vaikutis, tai iš patirties žinojau, kad užgrūdinti vaikai mažiau serga.

Nes augindama pirmą sūnų neišdrįsau jo grūdinti nuo mažens, jis gimęs žiemą, tad atrodo, kad per mažas, per šalta žiemą ar ankstyvą pavasarį išrenginėt, reikia laikyt šiltai aprengtą.

Ir tas nepasiteisino - jis dažnai sirgdavo peršalimo ligomis. Kadangi kitus savo vaikus po truputį imdavau grūdinti nuo mažens, tai su Rokučiu irgi buvo viskas aišku. Jau nuo pirmų mėnesių po maudynių apliedavau vėsiu vandeniu.

Kai Rokutis paaugo, taip pat vasaros metu maudynių pabaigoje visada apiprausiame šaltu vandeniu. Tai mums dar ir būdas - kaip iš vonios greičiau išprašyti, nes mirktų dieną naktį. O kai paleidi šaltą dušą, tai ilgai neužsibūna.

Iki metukų maudydavom kas antrą dieną, dabar maudosi 3-4 kartus per savaitę. Taip pat prie grūdinimosi procedūrų priskiriam ir maudynes jūroje. Jau vien oras prie jūros grūdina organizmą.

Kasmet bent kartą stengiamės išsivežti vaikus į pajūrį. Atostogaut į pajūrį važiuojam birželio mėnesį ir jei dar pasitaiko proga - vasaros pabaigoje. Birželį, jei vanduo dar nebūna pakankamai šiltas, tai visada bent jau pabraido jūroje, bet dažniausiai ir išsimaudo.

Taip pat viena iš grūdinimosi procedūrų pas mus yra oro vonios. Jau nuo gimimo leisdavau Rokučiui per dieną kelis kartus pabūti nuogam. Jis gimė pavasario pabaigoje, tai buvo labai geras laikas pradėti oro vonių procedūras iš pradžių kambaryje, paskui vasarą jau ir kaime, lauke.

Oro vonios Rokui tiek patinka, kad jis ir dabar namuose dažnai išsirengia ir vaikšto vien su sauskelnėm

Aišku, kaip gi grūdinimasis be gryno oro.

Tai mūsų mėgstama grūdinimosi dalis - kasdieniai pasivaikščiojimai. Ir visiškai nesvarbu, kad lyja lietutis ar apsiniaukę, ar truputį vėjuota. Stengiamės nuo pat gimimo lauke praleisti kaip galima daugiau laiko. Vasarą didesnę dienos dalį, o šaltesniu metu bent po kelias valandas per dieną.

Kepurę, pirštines mauname, kai tikrai labai šalta rankytėm ar ausytėm, o ne kai jau visi su kepurėm vaikšto. Ir pastebėjau, kad iš tiesų, kai Rokas yra grūdinamas nuo mažens, jis ilgiau nenori kepurytės dėti, buvo, kad šį rudenį aš jau mielai eičiau su lengva kepuraite, o Rokučiui užmaunu, tai jis išėjęs į lauką nusiima.

Matyt, jam dar nereikia, organizmas pats, matyt, jaučia, kada šalta ar per šilta. Na aišku, čia jau taip grūdinamės, kai vaikas supranta, moka pasakyt, kad šalta ar ne. Mažesniam aš spręsdavau, kada jau dėt kepurytę, o kada dar nereikia.

Dar dažnai leidžiu lakstyti basomis. Na mes turim kaimą, ten saugu vaikščioti basiems, taip pat pas senelius kieme.

Na dėl mankštinimo - tai mes pasirinkom dinaminę mankštą. Čia jau buvo tėvelio darbas.

.

Ją pradėjom nuo kokių trijų mėnesių amžiaus. Vėliau prie mankštos grūdinimuisi puikiai tiko ir judrieji žaidimai, kadangi vyresnieji vaikai mažiukams prigalvodavo visokių žaidimų, laipioti, šokinėti ir t.t.

Na tai tiek būtų mūsų pastebėjimų grūdinimosi tema.

Ir tikrai Rokas beveik neserga, na pasloguoja kartais. Tiesa, šiuo metu serga vėjaraupiais, Elijas darželyje užsikrėtė, tai ir Rokas nuo jo. Bet, manau, šia vaikų liga daugelis perserga.

FOTOpasakojimų konkursas „Grūdinamės nuo kūdikystės"

Huggies® Little Walkers®  sauskelnės - mažiesiems vaikščiotojams!