Birželio 27 diena. Jonukui 1 mėnuo ir 11 diena, arba 6 savaitės.
Šiandien mes visi labai ankstyvi, nes 8 valandą ryto Jonukas turi būti Santariškėse pas akyčių specialistą ir ortopedą, na bet man su Jonuku ir taip nesimiega nuo 5 valandos ryto.
Taigi nuo tos valandos taip akių ir nesumerkiam, o aišku, kaip priklauso, prieš pat išvažiuojant mažiukas nulūžta ir vis pykteli, jei žadinu, nes reikia kepurytę uždėti, reikia į mašiną susipakuoti ir panašiai.
Jaučiuosi sunkokai, nes tik nemiegoti taip anksti yra viena, o dar ir kažką daryti, susikaupti yra kita. Nesinori praleisti svarbios informacijos pro ausis, o susikaupti sunkoka, ypatingai, kai galva mano atsisako dirbti dėl per trumpo miego.
Atvykus pirmiausia keliaujame pas ortopedą, kuris echoskopu patikrina, ar gerai išsivystę Jonuko klubiukai ir patikina, kad viskas yra tvarkoje, išsivystę puikiai, beliko jiems tik stiprėti. Pasiūlo pamankštinti dešinį mažiuko klubą, bet tą patį pasiūlė ir chirurgas poliklinikoje, taigi tęsime mankšteles.
Taip pat gydytoja patikrina ir visus kitus sąnarius bei patį Jonuko stovį ir pasiūlo pamankštinti pėdutes, nes jos kaip daugumos didelių gimusių kūdikėlių įlinkusios į vidų ir atrodo tarsi šleivos. O taip yra todėl, kad didelis žmogutis buvo labai kompaktiškai susipakavęs į mano pilvuką ir pėdutės visą laiką buvo vienoje padėtyje.
Bet viskas ištaisoma ir mes pridėsime dar vieną pratimą prie savo kasdieninių mankštelių. Gydytoja davė dar keletą patarimų, kaip guldyti vaikiuką, kad vystytųsi tam tikri raumenys ir sąnariukai. Aš asmeniškai likau labai patenkinta gydytoja, nes pažiūrėjo mažiuką labai kruopščiai ir viską puikiai išaiškino, taip pat labai kruopščiai parodė, kaip daryti pratimus.
Taigi visi laimingi, kad Jonukui viskas gerai, keliaujame toliau pas akyčių gydytoją. Labai laukiau šio vizito, nes kol kas niekas nuo gimdymo namų netikrino, ar Jonuko akytės vystosi puikiai. Pirmiausia mane nudžiugino tai, kad ši gydytoja, man paklausus, išsamiai patikrino ir apžiūrėjo traiškanojančią akytę ir smulkiai bei puikiai paaiškino, kodėl ji galėjo traiškanoti ir kaip ją prižiūrėti.
Taip pat patarė stebėti tą akytę ir toliau, nes ji tokia šiek tiek kitokia, nei kita, labiau „pajautrinta“. Taip pat sakė, kad gerai, jog nebeplauname ramunėlėmis ir naudojame vaistukus, tik antrą kartą, kai traiškanojo, reikėjo palašinti juos šiek tiek ilgiau (mūsų gydytoja, nepaaiškino, kaip ilgai juos naudoti). Aš juos nustojau lašinti, kai traiškanojimas praėjo.
Vėliau mažiukui įlašino vaistų, plečiančių vyzdžius, kad galėtų apžiūrėti akyčių dugną, ar nėra rimtų akių sutrikimų. Apžiūrėjusi akytes, mūsų laimei, gydytoja patikino, kad su mažiuko akytėmis viskas puiku.
Mažiukas puikiai laikėsi pas abi gydytojas, šiek tiek paverkė, bet nedaug, o tarpuose tarp jų vėl „smigdavo“.
Aš buvau labai patenkinta šiuo vizitu, nes pagaliau pasijaučiau su tikromis gydytojomis, kurios papasakojo viską, ko net neklausėme. Taip ir turėtų būti nuėjus pas gydytoją, nes jaučiausi labai saugi.
Dar po keleto savaičių vyksime pasitikrinti širdutę echoskopu, kaip aš sakau, dėl šventos ramybės. Bet šiaip bendrai paėmus, jau jaučiuosi rami, nes visi svarbiausi specialistai patvirtino, kad Jonukas vystosi sveikas kaip ridikas ir didelių problemų neturi.
Grįžus mažiukas elgiasi labai supratingai. Po kelių sunkių naktų ir kelių nemiegadienių iš eilės, leidžia mamai šiek tiek atsipūsti ir numinga šiandien daugiau, porą kartų po porą valandų ir vieną kartą apie valandą. Ačiū dar kartą Jonukui. Sakiau, kad mano vaikas labai supratingas :)
Vakare namuose atidarome filmavimo studiją ir filmuojame, kaip Jonukas mankštinasi, vaikšto, skraido kaip beždžioniukas. Šiaip dažniausiai labai smagiai praleidžiame laiką su Jonuku, kai mankštinamės.
P.S. Šiandien per maudynes pabandėme vieną iš neurologės patarimų – įpilti mėtų arbatos į vonelę, nes turėtų veikti raminančiai. Žiūrėsime, ar padės.
