Pralėkė dar vienas mėnesiukas ir mūsų mažajam pipirui sukako 4 mėnesiai. Tai ko gero vienas liūdniausių mėnesių mūsų šventime, nes serga ne tik dideli, bet ir mažiukas užsikėtė nuo jų viršutinių kvėpavimų takų virusiuku. Ačiū Dievui vyrukas stiprus ir po truputį "kapanojasi". Nors ir kosti, bet nuotaika puiki,miega, valgo, gyvena įprastą rėžimą, tik vis "pakankinamas" kojyčių įtrinimu, nugarytės masažiuku. Ko gero kitaip ir būti negali, kai šeimoje auga didesni vaikai, kurie sugeba parnešti bacilų namo:)
Deja, dėl ligos svėrimosi ir matavimo vizitą teko perkelti geresniems laikams, tad šių pasiekimų kol kas nežinome. Tik pagal tai,kad sunku ponulį jau nešioti, galėčiau teigti, kad vyrukas auga puikiai:)
Na, o raidos gebėjimus stebime kasdien. Be noro daug plepėti, vartytis ir griebti žaislus, mūsų mažasis berniukas bando šliaužti, tik užpakaliukad dar per sunkus, tai šliaužimas baigiasi sukimusi aplink savo ašį:)
Ignukas "pameta" vis daugiau savo pirmųjų plaukučių ir matom augančius naujus, gražius šviesius pūkelius. Nepaneigsi, - auga dar vienas blondinas šeimoje.
Liga ligom, bet tradicijų laužyti negalima. Tortas ir žvakutės privalo būti. Na, o kol mažas ir pats užpūsti negali, jam su didžiausiu malonumu padeda brolis ir sesė.
Ačiū🌷
Man tai taip juokinga, o jis būna ir pyksta, nes ne į ten, kur reikia nusisuka tokiu sukiojimusi 😀
Sveikite! Pas mum ir tas sukimosi apie savo ašį etapas - paguldei lovoj vienaip, žiūrėk jau 180º kampu ir apsisukęs 😉
Sveikinimai mažajam vyrukui🌷🌷🌷