Tą dieną prisimenu lyg tai būtų buvę vakar...
Tiek daug gražių ir šiltų akimirkų tą dieną buvo... Pamenu, kaip išaušo gražus saulėtas žiemos rytas. Už lango spaudė 16 laipsnių šaltukas, brrr, kaip tą dieną buvo šalta... Pajutau, jog kažkas mano pilvelyje vyksta... Tai mano mažylis skubėjo pamatyti mamytę bei tėvelį.
Tad 2010 02 06 gimė mūsų sūnelis IGNAS. Nebuvo labai didelis, svėrė 3550g ir ūgis 53cm. Kaip sakė daktarytė, „kokia mamytė, toks ir leliukas“. Gimdymas buvo nesunkus, netgi lengvas, nes gimdžiau su "epiduru" . Aišku, apie jį daug nuomonių yra , bet aš likau labai patenkinta, patariu ir kitoms jį išbandyti.
Žinoma, kraitelis jau buvo suruoštas. Ne kiek kraitelis, o visas kraitis. Pamenu, kai tik sužinojau, jog laukiuosi, pradėjau po truputį ruoštis. Niekada nepraeidavau pro vaikiškų rūbelių skyrių, man ten viskas buvo taip gražu, kad neatsispirdavau ir kažką nupirkdavau.
Aišku, daug ką pirkau per nuolaidas, pavyzdžiui, Akropolio "JAMAM", tada vaikui nupirkau keletą šliaužtinukų, vokelį vaikučiui parsivežti namo, kelis smėlinukus, vienu žodžiu, pirkau viską, kas gražu ir, žinoma, natūralu, iš medvilnės, nes buvau nesyki girdėjusi, jog sintetika vaikučiui negerai. Nupirkau ir keletą žaisliukų mažyliui.
Po to prasidėjo didieji pirkimai - lovytė, pataliukai, karuselė virš lovytės, taip pat lovos apsaugėlės, kad leliukas nesusižeistų lovytėje... Rinkomės ilgai, tikrai ilgai, "persekiojom" akcijas, nes be jų labai brangu būtų buvę. Kadangi laiko užteko, net 9 mėnesiai, tai, galima sakyti, viską pirkome tik per akcijas.
Tad Igno kraitelis buvo tikrai labai didelis, netgi per didelis. Matyt ,per daug skaičiau knygų ir internete per daug prisižiūrėjau. Aišku, buvo ir daug mamyčių, su kuriomis pakalbėdavome ir jos patardavo iš savo patirties , bet gimus mano leliukui, aš pakeičiau kai kurias nuomones. Dariau taip, kaip man geriau atrodė, juk tik gimus vaikeliui mes suprantame, kas mūsų stebukliukams yra geriausia.

Taigi, į gimdymo namus vežėmės visą lagaminą, o jame buvo:
Daiktai mamytei: drabužiai, higienos reikmenys ir taip toliau.
Vaikučiui:
- Pakuotę sauskelnių nuo 2 iki 5kg
- 3 glaustinukes. Jų reikėjo nemažai, nes vis tiek vaikiukas jei atpila, perrengti reikia, geriau turėti atsargos.
- Vilnones kojinytes. Buvo sesers numegztos, nes pati taip ir neišmokau, gaila, aišku, bet man nesisekė jų megzti...
- 1 čiulptuką nuo 0 amžiaus. Mums jo tikrai reikėjo, nes leliukas nebuvo labai ramus
- Kelis marlės vystykliukus, kuriuos pati apnėriau
- Buteliuką, nes nežinojau, ar aš pati daug pienuko turėsiu
- Pirštinytes, nors mums jų nelabai prireikė
- 2 sliaužtinukus
- 2 kepurytes
- Pudros arba kremuko paraudusiam užpakaliukui
- Taip pat pasiėmiau ir pleduką ,nes gimdžiau žiemą, o palatose nelabai šilta
- O ko tikrai, tikrai reikia ir visoms rekomenduoju - pasiimkite į ligoninę tepaliuką krūtinės speneliams. Visada po maitinimo pasitepdavau ir taip likau nesužinojusi, ką reiškia suskilinėjusių spenelių skausmas. O maitinau 6 mėnesius.
- Dar būtinas FOTOAPARATAS, kad galėtumėte įamžinti pačias pirmąsias savo spinduliuko dienas.
Taigi, linkiu visoms būsimoms ir esamoms mamytėms stiprybės, kantrybės auginant leliukus bei gero miego, nes jo, patikėkite, tikrai reiks.
Sėkmės, mamytės!
SU PAGARBA, MAMA AUŠRINĖ
Plačiau apie konkursą: Naudingiausias daiktas mano kūdikio kraitelyje

na, man daug daugiau prireike, kai leliuka gimdziau. del mano pieno nebuvimo ir vaikucio svorio netekimo mus uzlaike net 5 dienas. sauskelniu maza pakuote sunaudojom labai greitai, tad prisireike ir kitos. prie buteliuko isidejau ir misinelio. slaiuztinuku ir marskineliu reikejo kasdien kitu (ne del atpylimo, o del svaros). nors gimdziau vasara, kada siltos dienos buvo (palatose netgi tvanku), prireike ir pleduko, nes dukrytes buvo zemoka kuno temperatura. zinoma, diena ir nakti laikydavau ja prie saves ir sildydavau, bet reikedavo juk ir nubegti paciai apsitvarkyti, nusiprausti, tad tam reikalui pledukas labai tiko. tiesa, turejau tik sintetini, bet jis toks siltas buvo ir, manau, nieko blogo, kad nenaturalios medziagos. juk ne ant nuogo kunelio. tepaliuka naudojau bepanten, kuris ir vaikuciui, ir speneliams tinka. ligoninej dar dave megineli sudocrem, bet geresnis (bent jau man) bepanten. kepuryciu ir as veziausi, bet ligoninej liepe nedeti (atseit, ir pati nevaikstau su kepure). keista buvo del to, nes juk mazylei salta budavo, tad palyginimas su suaugusiu man pasirode ne i tema. tai va... sekmes auginant savo tigriuka (manoji irgi tigriuke, tik keliais men.jaunesne uz tavaji) 😉
Na matai aisku jei ilgiau uzlaiko tai zinoma ten tada visko dvigubai daugiau reikejo😀 Na del kepurytes tai mum nieko nesake ,bet ja pati nuemiau, nes vaiko plaukuciai kai buvo sulipe tai nusprendziau as jam ja isvis nuimt ,nes manau turejo jam ta galvyte nieztet😀 o ir del pirstinyciu visokiu nuomoniu yra.. as jas pasiemiau , bet dejau tik pirma diena juk vaikuj be ju geriau😀 ir savo pirstukus mato ir kai maitindavau jam patikgavo mane ciupinet😀 o del kremuko, jo bepentenas gersnis uz sudocrem,bet speneliams naudojau camisdad pasaka kremukas visai man neskaudejo ir nezinau koks skaumas turi but😀 Saunu jum taip pat sekmes😉
as laikiau su pirstinaitem pagrinde, nes apsidraskydavo manoji. budavo, kai isikabins sau i aki ir miega 😀 o naguciu ligoninej neleido kirpt
oj ne camistad o garmastad😃D Camistad nuo dantuku😃 man tie pavadinimai visi vienodi😃D nu jo ligoninej ju krpyt ir man neleido... Bet gryze i namucius iskart nukirpau ir visos bedos issprestos😀