Mama Inga klausia jūsų patarimo:
Gimus sūnui pirmas savaites guldžiau į jam paruoštą lovytę, bet mažasis buvo neramus ir dažnai keldavosi, turėjom bėdų dėl pilvuko pūtimo. Ir vieną vakarą norėdama pati pailsėti pasiguldžiau jį į lovą kartu. Tapo lengviau - ir aš pailsėdavau, ir sūnelis ramesnis buvo.
Naktį galėjau jam pilvelį masažuoti. Dabar mažajam trys mėnesiai ir jis visai nenori grįžti miegoti į savo lovytę..... daug žmonių sako, kad vaikas turi miegoti savo lovytėje, o tėvai atskirai savo.
Dabar nežinau, kaip pasielgti. Dabar kai jis didesnis, tikrai patogiau visiems būtų miegoti atskirai, bet nežinau būdų, kaip vaikui parodyti, kad ir jo lovytėje yra gerai miegoti, kad aš vis tiek šalia jo....
Šiuos klausimu specialistai jau seniai ginčijasi, tad išsiskiria dvi nuomonių stovyklos. Vieni palaiko bendrą kūdikio ir mamos patalą, kiti – kategoriškai prieš.
Žindant kūdikį daugeliui mamyčių yra žymiai patogiau kartu miegoti, nei naktį kelis kartus lakstyti pas jį. Jausdamas šalia mamą, kūdikis taip pat yra ramesnis.
Priešininkų stovykla teigia, jog miegojimas kartu su mama ir tėčiu vaikui vėliau neleidžia išmokti užmigti savarankiškai. Tad kada mažylį reikėtų pradėti migdyti atskirai?
O kam sresuoti ir vaiką erzeliuot, ir pačiai vargt ? 😀 Lai tai vadinsis tingėjimas, bet man kur kas smagiau mėgautis artumu, vaikutis ramesnis, neįsiverkia niekad, ryte ir pailsėjus būnu, kai tenka vyresnėlį kel, ruošt pusryčius. O jei pirmais mėn.reiktų taip "atkentėt" tai neįsivaizduoju kaip deiktų dienom kaip šešėliui valgyt ruošt, tvarkytis ir dar su šypsena džiaugtis motinyste. Greit "perdegtų" varikliukas.
As esu tokios nuomones, kad tik tos kurios tingi keltis kelis kartus per nakti ir prisipratina miegoti kartu. Net si mam paminejo, kad norejau pailseti, pavargau - va ir pasekmes.
Keldavausi 4-5 kartus per nakti, bet niekad sunus nemiegojo musu lovoj. Reikia iskenteti pirmus menesius, o paskui pamatysit - miegos ramiausiai savo lovoj.
Musu labai nenori miegoti kartu,bet man taip skauda sirdi kaip ji miega atckirai ir visada guldau pas save.
Jei vaikutis ramus, išmiega visą naktį savo lovytėje, puiku, jis ir nepripras miegoti kartu. O jei mažylis neramus, verkia, jį reikia nešiot , supt, tai aš tik už tai, kad miegotų kartu.
Vaikas verkia, tėvai nepailsi, mamytė pervargsta - tai kur tas vaikų auginimo džiaugsmas. Man tai negalioja jokios taisyklės, vienintelė taisyklė reikia daryti taip kaip patogiau mamai ir kūdikėliui.
O iki 18 nei vienas nemiegos su tėvais, nebijokit 😀
Vyresnėlis buvo angelas, miegojo savo lovytėj be problemų.
Mkažojo lovytė liko visiškai nepanaudota, miegojo ne tik, kad su manimi, bet iki metų miegojo man ant krūtinės, ir dienos miegelio po 2 val išmiegodavo tik ant rankų. Ir visa tai prosimenu su nostalgija, nebuvo sunku nei kiek, širdis suvirpa prisiminus.
Svarbiausiai, kad būtų sveiki,
Nors būna naktų, kai Mažylis miega su mumis lovoje, tačiau 9 naktis iš 10 miega savo loveje ir jam ten miegoti ramiau. Užmigęs ~22-23 val., valgyti keliasi tik ~6 val., tad vyras keldamasis į darbą paguldo Mažylį šalia ir pavalgęs dar posmą pamiega kartu. 😀
Pirmagimis miegojo kartu iki 1,3metuku, veliau buvo laaaabai sunku atpratinti. Net dickis budamas nuolat turejo laikyt ranka pries uzmigdamas. Kai kudikio lova pakeitem i kita vel "atgijo", nes prie pat prislinkta tai bel lyg kartu miegojimas buvo..
Dabar antras mazylis vel su manim miega 😀 patogiau ir ramiau abiem.
Būnam drauge, apsikabinę, susiglaudę.
žiūriu aš į viršelio nuotrauką ir širdį taip gera, kad ir mes panašiai miegam. Dėl to man patogu ir labiausiai jauku.
Vėliau ateina metas, kai migdymas pietų miegeliui tampa iššūkiu, jam iš tiesų sunku užmigti... bet anksčiau ar vėliau vis tiek išmoksta užmigti vienas, išmiegoti visą naktį, persikrausto į savo kambarį ir taip toliau.
Per dieną kartais skubam lekiam, aš asmeniškai pakišu knygutę, žaisliuką, kad tik turėčiau kokią minutę sau. Gerai jaučiuos žinodama, kad bent naktį