Dažnai žinda: kažin ar privalgo?

Dažnai žinda: kažin ar privalgo?

02. Jul 2012, 07:30

Mažas kūdikėlis žinda kas kelias valandas ar kas valandą. Mamai kyla klausimas: ar tai normalu? Gal neprivalgo?

 

Atsako Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė autorius.

 

Dažnas žindymas – labai normalu

 

Taip, kaip tik dažnas naujagimio žindymas yra labai normalu. Tačiau močiutės, kurios gimdė dabartines jaunas mamytes prieš 20-30 metų, tam gali nepritarti. Nes tada normaliu laikytas kūdikių maitinimas pagal griežtą ministerijos parašytą tvarkaraštį: kas 4 valandas ir su 6 valandų pertrauka naktį. Taip buvo daroma nuo pat gimimo ir… taip darant labai greitai buvo nustatoma, jog daugumai mamyčių “trūksta pieno”. Deja, mama ir vaikas yra gamtos kūriniai, o gamta ne visada paklusni ministrams. Kam įdomu, daugiau apie tai skaitykite ,,Žindymo istorijoje” čia.

 

Naujagimis – mamos dalis

 

Pagal gamtą, dar nevaikštantis kūdikis vis dar yra motinos dalis, ir kuo mažesnis – tuo tampriau su ja susijęs. “Laukinėse” gentyse mamos savo naujagimių išvis niekada niekur nepalieka ir ne tik guldo miegui šalia savęs, bet ir visur nešiojasi kartu. Žindo dažnai ir kūdikis pieno gauna santykinai nedidelėmis porcijomis. Gamta nenorėtų, kad naujagimiai/kūdikiai persivalgytų ir jiems sutriktų virškinimas – pūstų pilvukus, kamuotų diegliai… 

 

Žindymas pagal „tvarkaraštį“= guzai, uždegimai

 

Be to, didžiulės nuo pieno pritvinkusios krūtys vaikštant ir bėgiojant gamtoje, ypač be patogių liemenėlių, nebūtų labai patogios. Tikriausiai nelabai patogios būtų ir dėl besikartojančio didelio odos ištempimo po žindymo likusios labai nukarusios ir tabaluojančios krūtys. O gal ir … nebelabai gražios. Juk kaip tik tai, kartu su kančiomis dėl skausmingų guzų ir uždegimų dėl pieno sąstovio krūtyse, buvo daugelio „tvarkaraštiniais“ laikais pagimdžiusių mamyčių nenoro (!) ilgai žindyti priežastimi.

 

Kaip sužinoti, ar privalgo?

 

O sužinoti ar kūdikis privalgo ar ne, t.y., ar jam pakanka mamytės pieno, galima pagal kūno svorio augimą (bent 500 g per mėnesį), šlapimo kiekį (ne mažiau kaip šeši pasišlapinimai per parą) ir koncentraciją. Jeigu gaunamo su motinos pienu vandens, taigi ir paties pieno (nes jo sudėtis visada beveik pastovi – apie 90 proc. sudaro vanduo), kūdikio organizmo poreikiams ima trūkti, kūdikio šlapimas tampa labiau koncentruotas: darosi tamsesnis ir aštriau kvepia. Net jeigu taip atsitiktų, problema pirmiausia sprendžiama ne skubant kūdikį girdyti mišiniais, o stengiantis paskatinti gausesnę pieno gamybą motinos krūtyse – o geriausias būdas tai padaryti yra būtent dažnesnis ir ilgesnis žindymas.

 

*  *  *

Išsamią informaciją ir daug naudingų praktiškų patarimų rasite knygoje “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” ir interneto svetainėje www.zindyk.lt

 

{smallpic:1}