Kokiais atvejais? Ir kaip teisingai jį surinkti tyrimams?
Pasak vaikų nefrologų, jei kūdikis jaučiasi gerai, ramiai miega, jei yra taisyklingai maitinamas, jei jo svoris ir ūgis auga nuosekliai, profilaktiškai tirti šlapimą tikrai nėra jokio poreikio. Tinkamai surinkti mažylio šlapimą gana sunku. O netinkamai surinkto šlapimo rezultatai gali neparodyti tikrosios padėties ir mama dėl to nepagrįstai nerimaus. Kitas reikalas, jei kūdikis serga, karščiuoja, jei atsisako valgyti, jei jam prastai auga svoris. Tokiu atveju šlapimo tyrimas gali padėti sužinoti arba patikslinti esamo negalavimo priežastį.
Šlapimo pokyčiai paprastai rodo šlapimo organų sistemos bėdas. Būtina atminti, kad mažyliui pradėjus karščiuoti temperatūra gali pakilti ne tik dėl šaltojo sezono metu siaučiančių virusų. Temperatūra gali rodyti ir infekcinį šlapimo organų sistemos uždegimą. Jei šlapimo tyrimo rezultatai nerodo inkstų, šlapimo takų ar pūslės infekcijos, tuomet ieškoma kitų karščiavimo priežasčių.
Tinkamas šlapimas – koks jis?
Norint, kad šlapimo tyrimo rezultatai būtų tikslūs, reikia tirti šlapimą, gautą iš šlapimo srovės vidurio. O tokį „sugauti“ sauskelnes seginčiam kūdikiui nėra paprasta.
Šiandien galima įsigyti specialių maišelių, skirtų šlapimui surinkti, tačiau juos naudojant šlapimo tyrimas paprastai nėra labai tikslus. Kodėl? Dėl to, kad maišelis yra klijuojamas ant varputės (berniukams) ar lytinio plyšio (mergaitėms), į jį šlapimas teka jau liesdamasis su išorine aplinka, kitais audiniais: apyvarpe ar tarpvietės sritimi. Dėl šios priežasties į šlapimą gali labai lengvai patekti bakterijų, gleivių, epitelio ląstelių ar leukocitų. Tai iškreipia tyrimų rezultatus. Pastarieji gali būti blogi, nors pats šlapimas šlapimo pūslėje – geras. Tikslesni tyrimo rezultatai yra tuomet, jei kūdikis pasišlapina ne į maišelį, o tiesiai į sterilų indelį.
