Štai ir prabėgo dar vienas Gyčio mėnesis. Kaip greitai auga, net sunku tai suvokti!
Per mėnesį priaugo visą kilogramą ir dabar sveria 5.4 kg, o paaugo net 5 cm ir dabar yra 60 cm vyrukas. Jau beveik nebetelpa į vonelę, tad galvoju pradėti maudyti didelėje vonioje, kur bus daugiau vietos pliuškenimuisi. Gytis daug šypsosi, labai mėgsta būti kalbinamas ir pats bando pakalbinti savo gugavimu. Stebi žaisliukus bei aplinką. Kai gaminu valgyti virtuvėje, o Gytis guli gultuke, tai seka kiekvieną mano žingsnį sukiodamas galvą. Puikiai moka makaluoti rankytėmis ir kojytėmis, kad kartais būna net sunku aprengti. Galvytę laiko visai neblogai, nors aš vis pamirštu paguldyti ant pilvuko... Sako reikia guldyti, kai gera nuotaika ir ne po valgio. Tai pas mus būna arba pavalgęs, arba išvis nenusiteikęs gulėti :).
Šį mėnesį mudu su Gyčiu sudalyvavome fotosesijoje. Norėjosi įamžinti tą kūdikėlio grožį, ko namie patys tikrai nesugebėtume, juk tas laikas taip greitai prabėga ir užsimiršta, kad toks mažytis vaikutis buvo. Pasirodo, kad tokius kūdikius geriausia fotografuoti iki 2 savaičių, kol jie dar giliai ir daug miega, tada juos galima laisvai paguldyti norima poza. Tad mes truputį pavėlavome :) Gytis pamiegojo tik 5 minutes fotosesijos metu ir ir diktavo pozas pats, išrangomas nesileido ir gulėjo tik taip, kaip jam patogu:). Bet buvo tikrai labai smagu pasifotografuoti, nauja patirtis, nes iki tol tokioje fotosesijoje nesu dalyvavusi. Be to, tai buvo tik mudviejų su Gyčiu praleistas laikas.
Kita šio mėnesio naujovė - čiulptukas. Nesu nusistačiusi prieš čiulptuką, bet taaaaaaip nenorėjau jo duoti vaikui. Gytis nuo pat pirmos gimimo dienos itin mėgsta čiulpti nykštį. Visada galvojau, kad nykštį čiulpia tie lėliukai, kuriems trūksta glaudimo prie krūties. Bet čia ne mano atvejis, nes Gytis valgo beveik kas valandą, buvimo laikas prie krūties jam neribojamas, o nykštys vis ir taikosi patekti į burną. Nusprendžiau, kad nykštys burnoje vis tik blogesnis įprotis nei čiulptukas, nes čiulptuką galima išmesti, o nykštys visada šalia. Tad jau kelios dienos bandome priprasti prie čiulptuko. Tikiuosi, kad jo naudoti dažnai neteks, tik tada, kai matysiu, jog labai čiulpia pirštuką.
Na, o pabaigai, tradiciškai nusifotografavome visi kartu mėnesio nuotraukoje.
Ačiū 😀
Nerealūs sūneliai, o gyvai - dar mielesni!
Koks grožis! kaip greitai tie vaikučiai auga😀
O dėl čiulptuko, bent aš labai nepergyvenčiau, mums buvo čiulptukas - išsigelbėjimas, nes ir dukrytė, ir mamytė galėjo pailsėti nuo nuolatinio buvimo prie krūtinės (sakydama nuolatinio - neperdedu). Atsisakyti buvo tikrai gan lengva, o va pradėti juo naudotis - tikras iššūkis😃
Aš vis dar tikiuosi, kad mes jį naudosim labai minimaliai, nenoriu nei čiulptuko, nei nykščio burnoj 😀
Oho, jau 2 mėnesiai! 😀 Sveikinimai 😀 Gaila tik, kad čiulptuką teko pradėt naudoti, bet tikėkim, kad nesunkiai nuo jo ir atpras 😀
Vat šito aš irgi bijau, kad nereiktų paskui vargti su tais nykščiais ir čiulptukais.