Ar šventėte vakar Žolinę? O gal jums tai tiesiog papildoma išeiginė?
Nesvarbu, ar švenčiate ir su kuo labiau siejate šią šventę: su krikščioniškuoju tikėjimu ar tiesiog su metų ciklu ir derliumi, pajausti šventinę atmosferą vakar galėjo kiekvienas.
Žolinė – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Jau nupjauti ir suvežti javai, surinkti vaisiai ir uogos, privirta uogienių. Šią dieną moterys rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Atėjus krikščionybei Žolinės šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Sakoma, kad Žolinė esanti bene vienintelė metų šventė, kai visos gėlės nori būti nuskintos ir nuneštos į bažnyčią.
Rumšiškių liaudies buities muziejuje įsikūrusiame Aukštaitijos kaime prie Račkiškių koplyčios šventoriaus vyko kermošius, buvo renkamos gražiausios žolinės puokštės, linksmai nusiteikę šventės dalyviai ir svečiai galėjo išbandyti įvairius liaudies žaidimus, sudalyvauti viktorinoje-loterijoje, daugiau sužinoti apie Žolinę, paragauti kiaušinienės, pavažinėti vežimaičiu ir nuveikti dar daug įdomių ir linksmų dalykų.
Šventė prasidėjo Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje mišiomis ir žolynų bei derliaus ir duonos šventinimu.
Po to šventės svečiai išsibarstė kas kur: vieni kermošiuje pirko duoną, medų, prieskonius ir keramikos suvenyrus, kiti užkandžiavo ir gaivinosi gira, treti dalyvavo sveikos širdies dirbtuvėse, kur buvo pasiektas didžiausios širdies iš vaistažolių rekordas. Netrūko ir muzikos, šokių, edukacinių veiklų, įvairiausių rungčių ir loterijų. Nusidriekė nemenka eilutė norinčių paragauti kaimiškos kiaušinienės su lašinukais ir raugtu agurkėliu.
Šventėje apsilankė tikrai daug žmonių, ir ne tik lietuvių. Svečių šurmulyje girdėjosi ir vokiečių, italų, lenkų bei kitos kalbos.
Labai smagu, kad liaudies buities muziejus pritraukia tiek daug skirtingų žmonių ir organizuoja tokias smagias šventes, kuriose įdomu bus ir mažam, ir senam.
Šauni šventė.