Žiemos kerai

Žiemos kerai

29. Jan 23:56 irmantaite irmantaite

 Sausis jau visai į pabaigą, bet jis pateikė tiek staigmenų ir taip išsiilgto sniego. Vaikai nusprendė, jog prisnigo dar ir už pernai metus, kai nebuvo sniego.

 Tik iškritus gausesniam kiekiui sniego, skubėjome laukan  juo pasidžiaugti. Kieme radome jau stovintį ne vieną tokį kiemo sargą.

Taip ir priminė tas sniego senis  eilėraštuką ''Mes nulipdėm sniego senį''

Mes nulipdėm sniego senį,
Sniego senį – Besmegenį.
Na, o Senis Besmegenis –
Nesmagu, vaikai, be senės
Mes nulipdėm seniui senę,
Kaip ir senis – Besmegenę,
Na o Senė Besmegenė
Sau anūkų užsimanė,
Mes papustėm delniukus
Ir nulipdėm anūkus.

Sniego senių mes nelipdėme, bet spustelėjus šalčiui atsirado reta galimybė pavaikščioti užšalusiu ežeru.

Paspaudęs šaltukas žmonių neišgąsdino, lauke visur jų buvo daug. Tiek daug pasiilgusių gamtos ir žiemiškų vaizdų. Taip ir norisi kuo daugiau O tų vaizdų ir žiemos  spalvų taip ir norisi kuo daugiau išsisaugoti atminčiai.

 

Kai tik randam laisvo laiko, tai bent trumpam lekiam į kiemą džiaugtis žiema, kol beveik nelieka jėgų pareiti.

Ir pavasario dar nepasiilgau. Žiemužėle dar pabūk su sniegu, dar mes neatsidžiaugėm.