Negaliu atsistebėti kokia nuostabiai graži ir balta žiema. Ypač po izoliacijos laiko išėjus laukan (ech, koronavirusas pričiupo mažąjį mokykloje) ir praleidus daug blizgančių šventinių akimirkų.
Ta neaprėpiama žiemiška baltuma tokia įspūdinga. Tikras ledo ir sniego stebuklas laukinėje pievoje visai šalia namų.
Šie du balti berželiai tokie nostalgiški, lyg iš vaikystės atvirukų. Toks senai matytas ir įstrigęs atmintin grožis.
Sulaukėme žiemos saulėgrįžos, dienos po truputį ilgės, šviesos daugės. Svarbiausia atsilaikyti prieš virusus, nes tiek dar daug žiemos pramogų nebandyta. Tikiuosi ir sniegas ilgai dar džiugins.
