Vasarą svaiginančiai žydi rožės. Jas auginu dar tik antri metai. Kol kas jų - tik kelios. Tačiau jau dabar suprantu, kad jų grožio kerams neįmanoma atsispirti. Pirmais metais pasodintos jos jau žydėjo, nors dar nedaug. Antrais metais - jau kur kas gausiau. Auginu laipiojančias rožes, kurioms reikia atramų. Įspūdingiausia, kad skleisdamasis žiedas praeina kelias stadijas: pumpuro (kai vos matyti būsimo žiedo spalva), prasiskleidusio žiedo ir - visiškai atsivėrusio žiedo. Net sunku patikėti, kad tas pats žiedas gali taip skirtingai atrodyti.
Prasiskleidęs žiedas.
Visiškai atsivėręs žiedas.
Kaip matote, bebaigiantys nužydėti žiedai net pakeičia spalvą - iš geltonos spalvos tampa beveik balti.
Šioji gražuolė žiedus krauna kekėmis.
O štai šios žiedas - pilnaviduris ir - kelių spalvų.
Nemanykite, kad šios rožės yra kokios prabangios, brangios, rūšinės ir t.t. Vienos jų pirktos "Maximoje", kitos - mugėse, į kurias atkeliavo iš Lenkijos. Žinoma, minusas, kai ant lenkiškos rožės pakuotės nėra parašyta net jos tikslaus pavadinimo. Bet po to, kai jos puikiai peržiemojo ir auga ne itin prabangiame dirvožemyje, toks minusas tampa atleistinas.
Visi, kas mano, kad norės auginti rožes, turi žinoti, kad vis tik ši gėlė be žmogaus rankų vargiai bus gražuole. Ją mėgsta kenkėjai. Mano rožių "kraujo" kasmet užsinori amarai, kurie, nieko nedarant, nugraužtų jas kaip reikiant. Taigi, tenka imtis ir griežtesnių - cheminių priemonių, nes natūralios nėra tokios veiksmingos. Be to, rožes tenka palepinti ir trąšomis, per sausrą, palaistyti. Sakoma, kad laistant ir tręšiant jas, nereikia persistengti. Geriau - "aukso viduriukas". Kol kas mano rožių neužpuolė jokios grybelinės ligos. Tačiau, kiek žinau, tai rožėms dažnai nutinka, tad vėl - profilaktinis purškimas "chemija". Nužydėjusius žiedus visada nuskinu. Rudenį būtinai surenku visus nukritusius lapus. Žiemai dengiu eglišakėmis. Pavasarį - apgeniu negražiai atrodančias šakeles. Taigi, yra ką veikti. Gražuolės mėgsta dėmesį. Bet verta tupinėti aplink, nes visos jūsų pastangos pavirs kerinčiu, nevienadieniu žavesiu.
Patarimas ateičiai - ne visada verta susigundyti prekybos centruose ilgai stovinčiomis rožėmis (kurios jau tekainuoja kelis litus), nes jų šaknys jau būna nukentėję ir paprasčiausiai nebeprigyja. Jei jau tikrai norite, kad rožė "gyventų", pirkite, kol ji dar gražiai atrodo, lapeliai ir stiebai nepradėjo vysti.
Ar Jūs auginate rožes? Kokia jų auginimo patirtis?
Tai ir svarbiausia, renkantis rožes, atkreipti dėmesį į jų ištvermę šalčiams ir ligoms. Todėl vietinės rožės, jau patikrintos, o atvežtinės gali tapti vos ne vienam sezonui...
Aš būtent iš Sibirkos rožyno ir pirkau. Tiesa,jau l.seniai,gal prieš 7 metus rudenį. Rožės visos prigijo,nenušalo per žiemą. Prieš tai internete daug skaičiau,domėjaus veislėmis,rinkausi pagal spalvas,žiedus.
Man jos labai patinka.
Aš taip pat kada užsuksiu į rimtesnį rožyną-veislyną pasižvalgyti ir šį bei tą įsigyti, pvz., Sibirkos rožyną, Vilniaus raj. (yra internete visa info). Graži tavo svajonė😀. Panaši į manąją😉🌷
Ačiū😀. Bet kažin ar vien meilės joms užtektų?...😀
tėvams esu pridovanojusi rožių, gražūs krūmai užaugo, džiugina jiems akis ir širdis..bet pirkau iš rožininkų, maximos gėlėmis nelabai pasitikiu, nors tėvai vieną rožytę yra maximoj pirkę.. prigijo, ir labai išaugo
mano svajonė prie savo namo turėti rožyną
Tikros gražuolės 👍 Šeimininkė šauni, todėl ir toks grožis žydi, jaučia meilę 👍
Taip, girdėjau. Tik niekad neišbandžiau. Kai gausiu gražių rožių, išbandysiu😀. Jei norėsi labai (prie norų pridėjus šiek tiek pastangų), bus ir tavo kieme rožės puikios😀
Nuostabus grožis! 😀👍
o jūs girdėjote kad galima pabandyti pačiai užauginti rožę iš gautos dovanų ir nužydėjusios, įkišant kotelį į žemę?
kaip tik svajojau apie rožes. bet jūsų pastebėjimai pačiu laiku😀)
pas mane tokio grožio nebus😉 galima pasigėrėti ir pas kaimynus😉)