Nežinau kaip jums, bet man spalio pabaiga, lapkritis - toks niūrokas metas. Nuo medžių dingsta „lapų auksas", žvarbus vėjas, anksti pradeda temti, ir emociškai pasidarai kažkoks „išsisėmęs". Pamaniau, kad darbe būtų smagu į kolektyvą įnešti šiek tiek gerų emocijų.
Iš "Nieko rimto" leidyklos užsisakydama knygas, į pirkinių krepšelį įsimečiau ir keletą skirtingų paveikslėlių - tokių pieštų mažyčių kortelių. Gavusi korteles, apsisprendžiau, ką iš kolegų stebinsiu ir ant kiekvienos iš jų šį bei tą parašiau: palinkėjau geros dienos, pagyriau ir pan. Daug parašyti neišėjo, nes kortelės - itin mažulytės.
Bet tame mažume ir yra jų mielumas! Kasdien po kortelę palikdavau ant kolegės darbo stalo. Patikėkite, kiek daug emocijų išreiškė tas žmogus! Žinoma, smalsumas, nuostaba, džiaugsmas ir bandymas sužinoti, koks žmogus čia taip stebina (rašiau spausdintinėmis raidėmis, kad iš rašysenos neįtartų).
Savaime aišku, apsimetu, kad aš čia niekuo dėta, ir bandau juoktis kartu su kolege, kad gerbėją įsitaisė. Penktadienį ant jau paskutinės šios darbo savaitės kortelės užrašiau - „ir tu gali nustebinti kolegas!" Ir ant kolegės stalo palikau penkias tokias pat korteles, kokias visą savaitę palikinėjau. Tik kortelės - tuščios. Manyčiau, supras ir tęs žaidimą toliau. Bet įtariu, kad reikės išsiduoti, kad tų pačių kortelių jau nuo ryt nerasčiau ant savo stalo :-)).
Išties smagus žaidimas „slaptas gerbėjas", berods, vadinasi. Pamenu, kad esame anksčiau kažką panašaus darbe suorganizavę. Tuomet surašėme visus kolektyvo narių vardus ant lapelių, sumaišėme į krūvą, išsitraukėme po vieną ir tam ištrauktajam savaitės bėgyje turėjome padaryti kokią nors staigmeną.
Aš ant savo stalo radau tikrų šaldytų baravykų! Kažkam atvykęs baikeris gėlių puokštę padovanojo, kažkas savo darbo vietoje rado pyragą, kažkas - spalvotų balionėlių... Na, tikrai visko ir nebepamenu. Buvo daug smagių emocijų, visi bandė išsiaiškinti, kas ką stebino.
Pabandykite ir jūs! Smagu!
Kokia šauni idėja! O paveiksliukai tokie šilti ♥️