Vyras gimdykloje šiais laikais jau nieko nebestebina. Po jūsų karštų diskusijų ir nuomonių gausos paaiškėjo, jog dauguma mamų yra už tai, kad vyras dalyvautų šiame svarbiame šeimos gyvenimo momente.
Vyras – didžiausias palaikymas ir atrama
Ne viena moteris nori, kad vaikučio tėtis būtų kartu gimdymo metu, tačiau ne visiems vyrams lengva pasiryžti šiam atsakingam žingsniui.
Būna, kad norėdami įamžinti svarbią akimirką ar perkirpti virkštelę, kai kurių tėvelių silpni nervai neišlaiko ir jie pasitraukia iš gimdyklos.
Tačiau pasidalinusios savo patirtimi beveik visos komentavusios šia tema mamos vienbalsiai prisipažino, kad nebuvo nė kalbos apie vyro nedalyvavimą gimdyme.
Pirmiausia dėl to, dauguma teigia, jog vyras yra didžiausias palaikymas ir atrama moteriai sąrėmių ir gimdymo metu. Džiugu, kad šiuolaikiniai tėveliai neišsigąsta šio atsakingo žingsnio.
Štai keletas įdomesnių komentarų:
ermule: „Labai džiaugiuosi, kad mano vyras dalyvavo gimdymo metu. Jis man daug padėjo, nuramino. Be jo būtų buvę sunkiau. Galėjau jam stipriai įsitverti į ranką. Kiekvienas vyras turėtų matyti gimstantį savo vaikelį, nes nėra nieko nuostabesnio“.
deimira: „Labai likau laiminga. Mūsų santykiai net dar labiau sustiprėjo, tapome artimesni. Be to, kaip gera pamatyt vyro akyse džiaugsmo ašarą“.
laurapovil: „Kai sužinojau, kad laukiuosi, su vyru pasikalbėjau šia tema. Paklausiau, ar norėtų dalyvauti gimdyme, ar nebijos ir nepasibaisės gimdymo eiga, nes juk visko būna. Bet jis tvirtai buvo apsisprendęs, kad dalyvaus ir man buvo labai gera žinoti, kad mylimas žmogus bus su manimi“.
Leiskite jam apsispręsti
Tačiau būna situacijų, kai vyrai nori visame tame dalyvauti ir palaikyti savo moterį, bet fiziologiškai negali.
Kaip sako jurgute, antrasis jos vyras mielu noru buvo šalia, tačiau išėjo paskutinę akimirką, nes nenorėjo apalpti. „Aš jo nesmerkiau ir neprieštaravau. Virkštelės taip pat nenorėjo kirpti, bet čia jau vyro apsisprendimas. Grįžo, kai išgirdo kūdikio riksmą. Tada ir pamačiau savo vyrą verkiantį iš laimės“, – pasakoja moteris.
Ne viena pritaria nuomonei, jog jokiu būdu nereikia vyro versti to daryti, jei jis nenori arba negali. Štai atviras supermamos komentaras, kuris viską apibendrina:
„Pirmaisiais nėštumo mėnesiais vis klausinėdavau jo, ar ruošiasi dalyvauti gimdyme, o jo atsakymas ,,nežinau“ mane siutino. Bet laikui bėgant supratau, kad nereikia vyro versti, jis pats turi tai nuspręsti, juk kiekvienas žmogus yra skirtingas.
Niekas nesiginčija, kad pamatyti tik ką gimusį vaikelį yra nuostabu, tačiau pats gimdymas reikalauja daug emocinio stabilumo. Mano vyras apsisprendė gimdyme nedalyvauti, be to, ir aš pati galiausiai pasakiau, kad taip bus geriausia. Su manimi buvo mama. Gimdymas buvo labai ilgas, sunkus, varginantis. Ir dabar labai džiaugiuosi, kad jame nedalyvavo vyras ir nematė viso to skausmo ir veiksmo.
Manau, reikia leisti pačiam vyrui nuspręsti. Esu girdėjusi istorijų apie tai, kai vyrai sudalyvauja gimdyme, o po kurio laiko palieka savo mylimąsias paveikti to matyto vaizdo ir išgyvenimų arba jos netraukia jų fiziškai“.
Gali ir Tu pasiūlyti temą, kuria nori plačiau padiskutuoti. Laukiame pasiūlymų ir idėjų adresu: redakcija@mamyciuklubas.lt
po gimdymo vyras issake savo nuomone: kad tai ka iskencia moteris per gimdyma yra verta pagarbos, o pats vaiko gimimas stebuklas... tai patys graziausi zodziai kurie atpirko visus patirtus skausmus...
tikrai svarbu ,kad vyras dalyvautu ir palaikytu moteri.tik su salyga jei pats to nori ir jam tas priimtina...pvz mano vyras buvo salia visalaika,ir labai tuo dziaugiuosi! per pati gimdyma laike koja,ir virkstele kirpo...mate tiek kiek norejo...as ir pati neziurejau i placentas ir kraujus.
mano vyras dalyvavo gimdyme nuo pradžių iki pat galo.Nėštumo metu šiuo klausimu nekalbėjom, ar dalyvaus,ar ne.Kai atėjo laikas pasitikt mūsų gyvenimo saulę natūraliai gavosi kad tokia akimirka buvo šalia.
šiaip nėštumo metu svarsčiau ar noriu kad vyras butu iki galo ar tik per saremius,labiau buvau linkus prie tos minties kad tik per saremius,bet gavosi kitaip,ir džiaugiuosi,kad galėjo matyt kaip gimsta dukra.
Šiaip jisai pas mane toks kad bijo kraujo ir bloga jam darosi, o po gimdymo pats net stebėjosi savim,sako: tiek daug kraujo buvo,net keista kad man bloga nepasidarė ir nenualpau''
papasakosiu jums kaip as su nerimu bandziau vyra atkalbeti,galvvojau kad jam bus daug streso,brolis pasakojo kaip jis dalyvavo ir dktarai isprase,tad nutariau savaji " patikrint" .Sededama darbe sugalvojau kad reik nusiust koki filmuka kur moteris gimde..tada pamatys,ir sakys gal as jusu palatoj palauksiu..nusiunciau,o ka jus manot?paklaustas "na ir kaip?", jis man atsove "normaliai,tik kad uz galvytes labai jau trauke"..nu sakau parejus is darbo ir as pasiziuresiu..isijungiau,paziurejau to filmuko 23 sekundes ir isjungiau(o ten is vis gal tik 2minutes jo tebuvo)..kazkaip pradejo silpna darytis,galva svaigt..tad nubegau tiesiai i lovyte.. ir supratau kad mano vyras pasiruoses gimdyt ir but salia manes... 😀 tad nebijokit ir neperkalbekit, jai nori, lai ir buna kartu.. 😉
mes iki pat gimymo dienos nebuvom nusprende ar vyrui dalyvaut ar ne:-) jis nerode didelio noro,o ir as bijojau kad nenualptu :-D na bet kai atejo gimdymas,jis buvo salia,drasiai viska stebejo ir vygde gydytojos nurodymus:-) nuo tos dienos as jo akyse esu didvyre,kad istveriau tokius skausmus ir i pasauli isleidau nuostabu suneli:-)
gimdymas nebuvo labai sunkus,bet labai dziaugiausi,kad vyras buvo kartu.ir kartu labai juo didziuojusi,kad neisigando ir nepabego😀.zinau tokiu vyru kurie pabega tada kaip buna labiausei reikalingi.tikrai labai jam aciu.
pirma nesitykejau kad vyras dalivaus bet kai atejo ta akimirka prasiau kad vyras butu salia mane palaikytu 😀
budama nescia maniau, kad vyrui dalyvauti nereikes, kazkaip ir jis nerode noro. taciau artejant gimdymui oi kaip uzsimaniau, kad jis butu salia... ir buvo, visa laika, tik virksteles nekirpo, tai aptarem dar pries gimdyma. jis man labai padejo, sluoste veida, drekino lupas, zadejo fantastiskiausius dalykus, skaiciavo iki desimt uz mane... ir dabar jis sako, kad gimdymas-nieko baisaus ir slykstaus.
as manau kad turi buti ir intimiu akimirku tad nemanau kad gimdime reikalingas vyras ! per saremius tj buvo iki tol kol atsidare kaklelis o po to prasiau iseiti nes nenorejau kad matytu kraujus ir t.t. Man uzteko tiek kiek jo buvo ir zinau kad uz duru isai labai mane palaike ir dar labiau pergyveno negu as 😀 ir as nenoreciau butu vyro vietoj kai matai kad tavo mylimas zmogus kankinasi o tu esi bejegis ! as maciau kaip isai pergyveno kad nieko negali padeti .beto as turejau labai gera akusere kuri man masazavo pilvuka ir nei akimirkos nepaliko manes vienos tik tada kai daktare reikdavo pakviesti 😀
sveikos esamos ir busimos mamytes. perskaiciusi jusu komentarus noriu pasidalinti savo baimemis 😀kai tik pastojau vyras nuo pradziu labai domisi nestumu, skaito ivairia literatura, klausineja manes, kartu lankemes echoskope. ir i klausima ar noresi dalyvauti gimdyme atsako, kad taip. bet motinystes mokykloje per paskaita apie gimdyma, akusere labai konkreciai pasisake pries vyru dalyvavima gimdyme, nuteikdama mus jog, vyrai gali pasislyksteti savo zmonomis, kad gimdymas tai tik moteriskas reikalas ir t.t. tai va nebezinau ka daryti, ir noriu kad vyras dalyvautu, bet kartu ir bijau, del to neigiamo poveikio.
P.S. kalbejau apie dalyvavima paciam gimdyme, o saremiuose visada vyro palaikymas yra svarbus ir butinas 😀
mano vyras visuomet sake dalyvausiu, dalyvausiu....bet dabar jau kai nedaug liko iki gimdymo, jis tiesiog atsisake, galbut net apsidziaugiau...kodel? o todel kad vyrai yra triju rusiu, vieni eina tam, kad padetu, antri - is smalsumo, treti - priversti. Sia tema kalbejausi su savo gine, man ji akcentavo kad labai daug seimu net iki 30 proc. issiskiria, pamate visa sita vaizda, tiesiog moterim pasislyksti, ir jos nebegeidzia. nenoriu rizikuoti savo seima, nezinau kaip mano vyra visa tai paveiktu.
o mes dar nenusprendem dalyvaus vyras gimdyme ar ne, bijau kad visu daktaru ne isvarytu is palatos 😀
As manau, kad vyras turetu dalyvauti kaip ir minejo Pandukas - saremiu metu, nes vyrai kitaip supranta ir suvokia paty gimdymo procesa, negasdinkim ju, jie ne tokie stirpus kaip mes 😀
sveikos
Mano vyras, taip pat dalyvavo gimdyme ir as tuo labai dziauguosi, nes be jo nezinau kaip buciau viska istverusi. Jis ir nugara patrindvo per saremius palaike mane. Manau, kad jis ir nesigaili kad dalyvavo gimdyme pats pamate kaip isvydo jo sunus si pasauli
vat nerry tau pavydziu,,ir as noreciau dalyvauti kitos moters gimdyme,,tik gaila kad sesuo isvaziavus,,tai ten neteks,,
Mano vyras dalyvavo gimdyme tik kol sąrėmiai buvo, o pačioj pabaigoj išėjo. Mes taip buvom susitarę. Manau reikia moterims ir šiokių tokių intymių paslapčių pasilikti :-) O vyrams manau būtina dalyvauti (bent jau iki to galo), nes svarbu tas palaikymas, o ir gydytojai visai kitaip žiūri, daugiau dėmesio skiria :-)
O maniskis dalyvavo, bet per pati pati gimdyma isejo, nors dvejojo, bet ir pati sakiau pabuk trumpm uz duru, na o po kokio pusvalandzio, kai jau mazyle gulejo man ant krutines atejo ir tevelis. Visada salia buvo sesu. As per sesers gimdyma taip pat dalyvavau. Visai kiti isgyvenimai kai dalyvaujo kito gimdyme...negalejau atsitoketi keleta savaiciu 😀
mano vyras tai pat nedalyvavo ir man visiskai jo nereikejo bet maalonu buvo kai gryzome y palata o jis jsu musu lauke
ewa labai dziugu kartu su tavimi zinau ta jausma,,jis saunuolis tetis,,