Noriu pasidžiaugti, kad jau valgome savo uogytes. Žinoma, kol kas tik po kelias, bet vis vien baisiai smagu.
Turime mes tokį nedidelį 4 arų kiemelį, kuriame telpa ir garažas, ir aikštelė su krepšinio lanku, ir kas be ko daržas ir sodas, na, gal labiau "darželis" ir "sodelis".
O mes esame iš tų, kurie dekoratyvinių augalų neturi... Tik tokie, kurie veda uogytes ar vaisius. Taip ir džiaugiamės uogomis jau nuo gegužės pabaigos iki vėlaus rudenio.
Pirmasis uogytėmis mus vaišina - sausmedis:
Uogos jo saldžios, kiek primena šilauoges. Šilauogių krūmas taip pat laukia savo eilės mus pavaišinti.
Be proto mėgstame avietes ir gervuoges. Aviečių jau prisiauginome visą plantaciją palei garažo sieną:
O gervuoges bandome prisijaukinti:
Gervuogių žiedai mus jau džiugina, o štai braškiės ir žemuogės jau džiugina ne tik žiedais, bet ir uogytėmis. Jų paragavo ir mūsų mažoji Urtė:
Taip pat neapsieiname be tradicinių trijų spalvų serbentų - raudonųjų, juodųjų ir geltonųjų:
Ir šiemet jau pasisodinome ir agrastų:
Taip pat dar tik pasodintos ir nežinia, ar šiemet mus nudžiugins vynuogės ir aktinidijos.
O be vyšnių mes tikrai negalime gyventi, tad pasisodinome jų už tvoros vietoj visokių tujų ar klevų:
Ir jau matome, kad šiemet turėtumėme pasigardžiuoti savo slyvomis ir obuoliukais:
Tad tokie vat mūsų augaliukai, kurie mus džiugina ir žydėdami ir suteikia daug gerų emocijų (ypač vaikams) juos ragaujant!
Mes vis kasmet ką nors naujo įsisodinam 😀 nirs dalį pasodinę buvom, kol dar net neįsikraustėm 😃
🌷🌷🌷
Maniškis iš pat ryto lekia tikrint, kiek raudonų braškių atsirado 😀
Fantastika savo kieme turėti tiek sveikų skanumynų👍. Mes dar tik mažą dalį esame pasodinę, nes reikia sutvarkyti visą žolę sklype, tik tada sodinsime vaismedžius, vaiskrūmius. Laukiu, nesulaukiu to laiko. O vaikai tikrai labai mėgsta tiesiog patys nusiskinti uogytę😀
Gerybės iš savo sodo pačios skaniausios. Kai prasideda uogytės mano senelių sodyboje, tai merginos ir vaikšto aplink krūmus. 😀