Aš esu kaupikė. Visko. Gyvenimo akimirkų, patirčių, jausmų ir daiktų.
Man visko gaila. O gal pravers? Kartais praverčia, bet dažniausiai taip ir praguli toje vietoje,kur buvo padėti prieš penkmetį.
Skaitydama šią knygą supratau, kad tokiems,kaip aš yra ko iš jos pasimokyti.
Jie gimsta tokie. Tokio mąstymo, tokio būdo, tokios prigimties. Kažkam tai duota iš aukščiau, kažkas matydamas pavyzdį taip gyvena. Man tai svetima,nors kartais norėtųsi,kad būtų artima ir nereikėtų 15 lėkščių ar 3 arbatos servizų. Jų prireikia,bet taip retai,kad dažniau tenka nuo jų dulkes nupūsti,nei panaudoti.
Gal tikrai gana kaupti ir saugoti? Nes šiandien yra ta ypatinga proga, nes šiandiena yra ta šventė,kuriai galima ištraukti ta vienintelę staltiesę, vienintelį servizą ir tą ilgai laikytą ypatingą suknelę.
Filosofija "pats tas" palengvintų gyvenimą ir neapkrautų bereikalingais daiktais šiame ir taip pilname daiktų pasaulyje. Pabandom?
Visko užtenka
26. May 2021, 21:11
RenataŪselienė
RenataŪselienė
Vat ir aš taip pat. Rinkau tualetinio ritinėlius,vyras juokdavosi,kad visai nukvakau. Bet vieną dieną jų prireikė Gabrielės namų darbui. Jis pats irgi renka medienos.gabaliukus,vinukus ir kt vyriškus reikaliukus. Taip ir gyvenam sandeliuodami palėpėje ? kol kas dar praeiti pavyksta??
Renata, mes šiuo atžvilgiu panašios ?. Aš - irgi kaupikė. Jei kalbant apie daiktus, tai dažnai juos panaudoju su kita paskirtimi - vaiko kūrybiniams darbams ar namų dekoro detalėms kurti. Svarbu namie rasti vietos "sandėliuoti" tuos daiktelius ?.