VIKTORIJOS blogas: Negraušiu savęs dėl suvalgyto torto per savo gimtadienį!

Kai man pasakė, kad patekau į Mamyčių klubo rengiamą projektą, nelabai ir patikėjau. Pirmiausiai pagalvojau, kad mane bando išdurti kokia vyro bendradarbė ar netgi mano mama. Kai pranešė tikslų laiką ir vietą, supratau, kad visa tai rimta.

Ir visas tas rimtumas tęsis net 12 savaičių!!! Šiaip jau lyg ir buvau pasiruošusi numesti porą kilogramų, prakaituoti sporto salėje bei pasitikti pavasarį lieknesnė ir gražesnė, bet...yra didelis didelis BET, nes visą tai ruošiausi padaryti tik savo minčių ir lakios vaizduotės galia.

O čia BUM, lyg perkūnas iš giedro dangaus, gaunu žinią, kad praėjau atranką ir iš tikrųjų reikės suimti save į rankas, nevalgyt, kas papuola, ir, matyt, kuo tikriausiai sportuoti.

Kai pranešė, jog reikės atvykti su savo dukryte ir su savo keptu pyragu 10 val. ryto, viskas apie ką aš pagalvojau: „Kaip spėsiu pagaminti pyragą ir susiruošti su savo mažyle taip anksti???“ Juk mes, moterys, turime atsikelti mažiausiai prieš 2 valandas tam, kad susišukuotume, pasidažytume ir nulakuotume nagučius.

Bet nepamirškime, kad aš ne tik moteris, bet ir naujai iškepta mama, kuriai pirmiausiai rūpi jos mažylė. O tai reiškia dar papildomas 2 valandas. Taigi, iš viso 4 valandos, plius – mažiausiai 1 valanda pyrago kepimui ir...oi, geriausiai išvis neiti miegučio, taip galėsiu sutaupyt savo makiažui ir nesijaudinti dėl tų baisių „maišelių“ po akimis.

Taip taip taip, pasidažysiu, susišukuosiu ir susiruošiu dar iš vakaro, nutarta! Ech, mano svajonės liko tik svajonėmis, lūžau, o atsikėliau kaip įprasta, nes mano dukrytė – tikras laikrodukas, keliasi 7 val.30 min.

Nubėgome persirengt, pavalgyt ir kartu gaminti pyragą. Kaip bebūtų keista, nepavėlavom, atvykome pačiu laiku, netgi prieš 10 val., mes savim didžiavomės. Mus sutiko šiltai, iškart davė Mamyčių klubo marškinėlius ir paaiškino, kas bus toliau.

Mes susipažinome su kitomis projekto dalyvėmis. Pasirodo, mes su angeliuku buvome jauniausios. Neįtikėtina. Taigi, linksmybės prasideda!!!

Po to viskas vyko lyg rūke. Ėjom po vieną į „Gemma“ studiją, kur prisistatinėjome ir pasakojome, kodėl atvykome į šį projektą. Miglotai atsimenu, kaip įėjau į kambarėlį, kur jau buvo susėdusios visos mamytės su vaikučiais, šalia stalas, pilnai nukrautas visokiais skanėstais ir...ryški šviesa tiesiai į veidą...

BAC – klausimas lyg iš niekur „Kodėl norėjote dalyvauti šitame projekte?“ ar kažkas panašaus. Žinau, kad buvau paruošus visai įtikinamą atsakymą, tačiau prieš kamerą vos porą žodžių išlemenau. Ech, vis per tą savo scenos baimę!

Kaip gaila, kad mano dukrytei vos 5,5 mėn. Tikiu, kad būtų mane išgelbėjusi. Na, bet nieko, baisiausia praeityje. Pasisvėrėme, pasimatavome, skanių tortų paragavome ir tuomet sužinojome, kas mūsų laukia artimoje ateityje...sportas sportas sportas...ir, žinoma, sveikata.

Chmz...žinau, kad startavus projektui, mes visos pasižadėjome valgyti mažiau saldumynų, tačiau aš taip negaliu. Negaliu paimti ir atsisakyti torto gabaliuko savo gimtadienio progą!!! Taip taip, kovo 11 dieną, kai daugelis šventė Nepriklausomybės dieną, aš atšvenčiau savo N-tąjį gimtadienį.

{pic:1}

Šią dieną palepinau save torto gabaliuku...gerai jau gerai, prigavote mane, ne visai vienu gabaliuku, o gal visais dviem ar netgi trim ir, žinoma, pora taurių šampano. Kaip smagu, kad šiandien – mano gimtadienis, ryt ne taip graušiu save dėl suvalgyto torto!

Pasižadu, kad po savo gimtadieniuko ribosiu saldumynų valgymą, juk pavasaris ne už kalnų. O jį aš būtinai turiu pasitikti lieknesnė.

{smallpic:2}

Viktorija