VIKTORIJA: Mano kūnas išties pajuto didesnį fizinį krūvį

Tos dienos, kai reikės eiti į „Gemma“ centrą ir susitikti su reabilitologe bei psichologe, o paskui kibti į darbą, t.y. pradėti prakaituoti sporto salėje. Ir ką Jūs manote?

O gi sėdžiu aš sau ramiausiai kovo 22 dieną ir...gaunu skambutį...“Alio?“, kitame gale Mamyčių klubo redaktorė Eglė sako: „Viktorija, kur Jūs? Ar šiuo metu skubate?“

Galvoje iškart pradėjo suktis mintis, kad, matyt, būsiu kažką pamiršusi, bet ką? Niekaip negaliu prisiminti. Atsakau: „Nea, niekur neskubu, mes dabar valgome“, nes būtent tuo metu mano dukrytė pietavo. Tuomet Eglė ir sako: „O mes Jūsų visi laukiame, juk turėjote atvykti 15. 30 į konsultaciją“.

Jėzau, tą akimirką norėjau prasmegti skradžiai žemėn. Juk taip laukiau TOS dienos, o jai išaušus, aš paprasčiausiai apie JĄ pamiršau. Žinokit, mano vyras juokaudamas kartais sako, jog esu tokia išsiblaškiusi, kad nuostabu, kaip dar nepamėčiau kur nors savo galvos.

Taip taip, čia yra mano gyvenimo tragedija, bet man ne kartą teko nuvažiuoti į spektaklį ir tik prie pat durų pastebėti, kad neturiu bilietų arba nusiperku kino bilietus, o atvykusi į filmą pastebiu, kad filmą turiu žiūrėti visai kitame kino teatre.

Iki šiol prisimenu, kaip būdama nėščia susitariau su drauge susitikti prie „Europos“, o pati nuvariau į Panoramą. Rodos, atvažiavau ten, kur susitarėme susitikti, įeinu į vidų, o draugės niekur nėra. Skambinu, klausiu kur ji, o paskiau žiūriu į iškabą ir sakau: „Matyt, suprantu, kodėl mes nesusitinkam, juk aš Panoramoje!“

Ir taip nuolat, net nežinau kaip su tuo kovoti. O gal net neverta ir bandyti, juk galiu ir pamiršti, kad kovoju su išsiblaškymu? (Juokiasi.)

Kovo 23 dieną susirašiau su viena iš projekto dalyvių Ieva, kad nesusimaišyčiau dėl datos arba laiko. Ne, viskas teisingai, mums šiandien reikia eiti sportuot. Šįkart atvykau netgi anksčiau nustatyto laiko.

Kaip smagu buvo susitikti su visomis mamytėmis, paplepėti apie šį bei tą, susipažinti su naująja dalyve. Iš pradžių mus išmatavo, kaip juokiausi, kai sužinojau, kad šlaunų apimtys yra nevienodos. Na, bet nieko, galėsiu tobulinti savo kūno linijas, juk tam ir atėjau.

Prasidėjus mūsų mankštelei, kai reikėjo žingsniuoti 5 min. su svarmenimis rankose, vos galo negavau, o dar visa treniruotė prieš akis. Norėjau bėgti kuo greičiau ir kuo toliau. Žinoma, juokauju (Šypsosi.).

Parodyti pratimai man labai patiko, juolab, kad kai kuriuos iš jų aš anksčiau atlikdavau namuose, kaip pvz. atsiguli ant nugaros, sulenki kojas, rankos už galvos ir šiek tiek kilsteli korpusą į viršų. Labai jaučiasi ant pilvo preso.

O štai kitas pratimas buvo skirtas pilvo sienelėms stiprinti. Kūno poza ta pati, skirtumas tas, kad reikia, pavyzdžiui, dešine alkūne siekti kairiojo kelio ir atvirkščiai. Man labai patiko, kad pratimai buvo skirti įvairioms kūno dalims. Kiek žinau, tai leidžia pasiekti geresnių rezultatų. Treniruotė praėjo labai greitai, tačiau kūnas išties pajuto didesnį fizinį krūvį.

Kalbant apie mano valgymo įpročius, jie beveik nepakito. Jau mėnesį valgau dažnai, bet mažomis porcijomis. Žinokite, niekada nemėgau aštraus arba sūraus maisto, tad mano valgiaraštis susideda iš įvairių košių (ypatingai mėgstu avižinių dribsnių), daržovių, vaisių ir mėsos.

Anksčiau mėgdavau keptą mėsą, keptas bulves, keptus žieldinius kopūstus...žodžiu, keptą maistą. Pamažu atsisakau šio žalingo įpročio. Dar vasarą mes su vyru nupirkome garų puodą. Šiuo metu aš jį nuolat naudoju gamindama daržoves bei mėsą.

Norėčiau pasakyti tai, kad visiškai atsisakiau bulvių. Vienintelis dalykas, kurio negaliu ir nenoriu atsisakyti – tai šokoladas. Bet dabar valgau jo žymiai mažiau ir tik pirmoje dienos pusėje. Be to, sau ir vyrui gaminu skirtingą maistą. Stengiuosi savo maistą kaip nors papuošti ir iš pradžių „valgau“ tiesiog akimis. Kai pasisotina akytės, tuomet valgo burnytė. (Juokiasi).

Kovo 24 dieną vos tik atsikėliau, iškart pagalvojau, kad kuo greičiau noriu pradėti sportuoti. Laikiausi visų vakar duotų mūsų trenerės patarimų bei nurodymų ir savo treniruotės pabaigoje jaučiau, kad tikrai turiu pilvo raumenukus. Tai mane nudžiugino.

Nekantraudama laukiu mūsų kitos treniruotės „Gemma“ sporto centre. O kol kas sportuosiu kasryt namuose, įtraukdama į tai ir savo dukrytę.