Pirmą kartą Verslios mamos rubrikoje viešnia iš užsienio. Rūtą Taraškevičiūtę sutikome internetinėje erdvėje, kur ji turi mielų ir labai jaukių žaislų (ir ne tik) parduotuvėlę "Mummis".
- Kaip ir kada atsirado Mummis idėja?
- Mumis atsirado tada, kai mano mažoji nenorėjo žaisti su jokiais žaislais. Pirmasis Mumis buvo visai ne mumis, jis vadinosi KŪTIS, ir atrodė gerokai kitaip, nei atrodo šiandien. Pirmasis Mumis į dabartinį panašus tik savo forma ir tuo kas yra viduje - grikių lukštais. Akys buvo visai kitokios, rankose nebuvo spaudžių, bet laikui bėgant, jis įgavo tokia išvaizdą, koks yra dabar ir daugiau nesikeis.
- Kada įkūrėte parduotuvėlę Etsy www.etsy.com/shop/Mummis? Ir kodėl pasirinkote būtent šią erdvę?
- Etsy parduotuvėlė atsirado visai neseniai, prieš du mėnesius. Etsy.com psirinkau todėl, kad tai skirta būtent rankų darbo gaminiams.
- Ar pardavinėjate kur nors kitur?
- Šiuo metu, Mumis yra pardavinėjamas Etsy arba paprastuoju būdu - per draugus ir pažįstamus.
- Kas sugalvojo pavadinimą Mummis? Ar tai turi ką nors bendro su troliais Mumiais?
- Mumio pavadinimą sugalvojo mano draugė Simona. Nes aš nežinojau, kaip visa šitą reikalą pavadinti, ėjau ir klausinėjau draugų, koks žodis jiems šauna i galvą pamačius mumį. Norėjau švelnaus, jaukaus pavadinimo, gerai skambančio tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Dar, iš anglų kalbos išvertus "mumis" gaunasi "mum is" - mama yra (šypsosi). Bet tai nėra pagrindinė Mumio reikšmė. Mumis tiesiog yra mumis ir taškas (juokiasi).
Su troliais Mumiais nieko bendro neturi, nebent tai, kad troliai mumiai man yra vieni iš gražiausių personažų vaikams.
- Ar prisimenate savo pirmąjį sukurtą darbelį pardavimui? Kur jis nukeliavo?
- Viskas prasidėjo nuo nertų kepurelių. Gimus sūnui pamačiau, kad parduotuvėse nėra to, ko noriu aš. Užsisakyti iš ko nors būtų buvę kvaila, kai namuose visada būdavo vąšelis ir keli kamuoliukai siūlų. Pabandžiau - pavyko, po kiek laiko nunėriau kepurytes draugių vaikams, taip per draugus ir pažistamus atėjo pirmiejî užsakymai, pas ką konkrečiai nukeliavo pirmas darbas už kurį gavau pinigus, jau nebepamenu.
- Kuo ypatingi jūsų gaminiai?
- Šiuo metu, mano pagrindinis gaminys yra Mumis. Tai yra savotiška lėlė, viduje pripildyta grikių lukštais, rankose ir vietoj akių turi plastikines spaudes, kurias galima visaip segioti tarpusavyje. Kodel tai ypatinga? Pirmiausia, dauguma vaikų, pamatę mumį, nori jį imti ir neštis su savimi, manau, tai yra vienas iš geriausių įrodymų, kad tai kažko verta.
Antra, grikių lukštai viduje, apie jų nauda šiandien kalbama vis daugiau. Grikių lukštus pasirinkau todėl, kad pati esu alergiška įvairiems dalykams. Grikių lukštai yra kieti, nemaistingi, jie apsaugo bręstanti grūda nuo kenkėjų, todėl grikių lukštais kimštuose gaminiuose nesiveisia jokie nepageidautini organizmai.
Dar vienas svarbus dalykas, kuris padaro mumį ypatingu, t.y. rankų darbas. Kiekviena lėlė yra pagaminta mano rankomis - nuo pradžios iki galo.
- Kuriate ne tik žaisliukus, bet ir rankines, krepšius net pyragams! Kaip atsirado jie?
- Rankinės taip pat atsirado todėl, kad parduotuvėje nėra to, ko noriu aš (juokiasi). Esu iš tų moterų, kuri nenori turėti tokios pat rankinės kaip draugė, ar tokių pačių kelnių kaip pusė miesto. Kol kas rankinių yra nedaug, nes jos visos skirtingos, nei vienos nėra tokios pat. Krepšiai pyragams atsirado netikėtai. Aš labai mėgstu maistą. Ir labai mėgstu draugus. Einant pas draugus nešiesi pyragą, nešti rankoj nepatogu, o krepšyje saugu, patogu, stilinga (šypsosi).
- Gyvenate ne Lietuvoje - kaip ir kokioje šalyje atsidūrėte?
- Mes gyvename Prancūzijoje. O kaip čia atsidurėme, hmm, sunku pasakyti, turbūt pagrindinė priežastis, kad privertė gyvenimas, o atvedė meilė (šypteli).
- Koks ten požiūris į mamas, kurios imasi kitokios nei prieš tai buvusios veiklos ar verslo?
- Požiūris toks pat, kaip ir visur, pirmiausia visi galvoja, "nu va, visai susimaiše protelis per tuos vaikus " (juokiasi).
Šiaip viskas priklauso nuo to, kaip tu pateiki savo idėją. Mano tikslas nėra padaryti kažkokį didelį verslą. Pirmiausia, aš noriu daryti tai, kas man patinka, antra, dirbdama sau, galiu koreaguoti laiką, kuri skiriu darbui, o kurį šeimai. Trečia, man labai svarbu kurti. Kūryba suteikia daug džiaugsmo, laimės, ramybės. O visi žinom, jei moteris laiminga, visi aplink ją yra laimingi.
Dar labai svarbu žinoti, ko nori. Aš žinau ko noriu ir ką galvoja kiti, tuomet nėra itin svarbu. Viskas priklauso nuo požiūrio.
- Kaip planuojate toliau vystyti verslą - kur plėtoti ar reklamuoti?
- Kol kas, visas verslas tik internetinėje ervdėje, reklama socialiniuose tinklapiuose, ar iš lūpų į lūpas. Ateityje, turiu "planą chuliganą" - labai noriu savo studijos. Joje noriu dirbti, turėti maža parduotuvėlę ir mokyti kitas mamas (ir nebūtinai mamas), kad kūryba yra labai svarbus dalykas gyvenime, ypač moters gyvenime, ir kad kurti galima iš to ką turi po ranka, ir kad iš kūrybos galima netgi ir uždirbti.
- Kaip kyla kūrybinės mintys?
- Mano galvoj visada sukasi mintys kad reikia kažka naujo padaryti. Kaip geriau susiūti, kaip išradingiau pateikti, kaip sudėlioti spalvas, kad gražiai žiūrėtųsi.. Bet būna dienų, kai nesinori nieko, tiksliau kai nesinori kurti, tada, siuvimo mašina būna palikta, o aš skaitau, dėliojuosi mintis, rašausi, Praeina kelios dienos ir vėl norisi siūti siūti siūti!
- Ką dirbote prieš tai? Kokia jūsų sritis?
- Prieš vaikų gimimą didžiają dalį laiko dirbau socialine darbuotoja. Jau nuo 15 metu dirbau vasaros stovyklose, su vaikų ir paauglių grupėmis, Kitą metų dalį, važinėdavau į įvarius seminarus ir mokymus, kuriuose mokydavomės, ką reikia veikti su vaikais, kaip juos užimti atsižvelgiant į asmenybę ir pan. Vėliau dirbau socialine darbuotoja su neįgaliais žmonemis dienos centre, ten teatro studijoje su jais vaidindavome, mokydavome socialinių įgūdžių ir visaip kūrybingai leisdavome dienas. Dar vėliau šiek tiek laiko dirbau socialine darbuotoja neįgalių vaikų pensionate. Tada "labai nelaiku" (čia as taip mėgstu pajuokauti) pradėjau lauktis - Lietuvoje buvo visokios didelės ir mažos krizės, aš netekau darbo, tada dar nemokėjau apsiginti ir nežinojau savo teisių ( nuo durnumo vaistu nėra), Taigi, nuo 2010 metu mano sritis yra mano vaikai (šypsosi).
- Papasakokite apie savo mažylius - kiek jiems metų ir kaip jie žiūri į mamos pomėgį?
- Pirmasis yra Herkus, jam 4.5 metai. Jis yra didysis mano kūrybos vertintojas. Visada pasako, kas jam patinka, o kas yra tiesiog nesamonė. Iš jo dažnai gaunu įvairių "užsakymų". Tai pasiūti kaukę, tai kokį maišelį mašinytėms arba kad jam reikia naujo mumio, ar jis nori kokio nors drabužio.
Emilijai yra 3 metai. Ji vis dar yra išprotėjusi dėl mumių:) Kartais labai prašo, kad jai pasiūčiau dar viena, paskutinį :) Dažnai lieka ivarių mažų audinių skiautelių, tai ji labai mėgsta su jomis žaisti, sėdi kartu su manim prie didižulio stalo, bando mėgdžioti mane, dėlioja, klausia ar gražiai padarė, kartais paprašo ką nors susiūti, vėl dėlioja.. Ir dažnai klausinėja, "mama, o kada man pasiūsi suknelę?", tai reikėtų man ir apie tai pagalvoti (juokiasi).
- Kada susilauksite ir trečiojo šeimos nario? Ar nepristabdys kūdikėlis veiklos?
- Trečias žmogus turėtų pasirodyt labai greitai, tiksliau tariant bet kada. Šiuo metu mano veikla nereikalauja beprotiškai daug laiko. Aš esu iš tų žmonių, kurie daro lėtai, bet užtikrintai. Nemanau, kad kūdikis gali prastabdyti veiklą, jau turiu du paaugusius "kūdikius", tai yra šiek tiek patirties, kaip reikia susidoroti su buitimi, kad ji neatimtu viso laiko. O be to, mes su vyru vaikus auginame kartu, buitimi rūpinames kartu, na gal šiuo metu jis rūpinasi šiek tiek daugiau buitimi nei aš. Bet stengiames, viską daryti kartu, taip turim daug laiko sau kaip porai, ir savo asmeniniams pomėgiams bei darbams
- Tradicinis klausimas - kiek motinystė jus įkvėpė šiai veiklai ir kaip?
- As visada mėgau kurti, piešti, siūti, ar tiesiog kakžką sumeistrauti, bet motinystė įkvėpė imtis tokios veiklos, kuri ne tik teiktų malonumą kaip kūryba, bet ir būtų naudinga, tiek man tiek žmonėmsm kurie perka mano gaminius.
Ačiū už pokalbį!
"Mummio" grožybes rasite www.etsy.com/shop/Mummis
