Daugelis moterų mėgsta atrodyti verslios, veiklios, nuolat užsiėmusios ir skubančios. Po pokalbio su Rasa Subačiene atrodo, kad iš tiesų laimė slypi visai priešinguose dalykuose - metusi perspektyvų darbą ji skiria laiką savo trims dukroms, o save atrado vesdama žolininkystės seminarus ir gamindama įvairiausias gėrybes iš žolynų. Susipažinkite - „Rasoklė“ www.rasokle.lt
- Kalbamės tuomet, kai už lango mažai gyvybingų renkamų žolelių. Žiema jums, turbūt, ramybės metas?
- Kaip tik dabar bandau susidėlioti veiklas taip, kad galėčiau intensyviai dirbti ištisus metus, ne tik vasarą. Antradieniais kartus su kolege Vita iš „Kaupolė“ būname studijoje ir laukiame svečių, kurie nori atsigerti arbatos, pasikalbėti, pačiupinėti Vitos augalų spaudiniais puoštus daiktus ir paragauti mano vaistažolių arbatų ar sirupų.
Organizuoju vakarus skirtus augalų vandenų distiliavimui, tai pat dalyvauju įvairiose mugėse. Štai ne už ilgo bus Kaziuko mugė, kviečiu mus aplankyti.
Nuo balandžio mėnesio, ketvirtadieniais su savo gaminiais būsiu Tymo turgelyje.
Taip pat su pirmaisiais augalais prasidės seminarai pievose. Jeigu anksčiau juos vesdavau tik vasarą, dabar jau šią veiklą pradedu pavasarį ir baigiu rudenį.
Pavasarį ieškome valgomų laukinių žalumynų – pirmųjų daigelių, pumpurėlių ir lapelių, vasarą - žolelių, o rudenį – šaknelių, bei sėklelių.
- Ne tik vedate seminarus, bet ir siūlote įsigyti sirupų, aliejinių ištraukų, arbatų mišinių, hidroliatų, esencijų. Gal juos galima gaminti vėlų rudenį ir žiemą?
- Stengiuosi viską daryti kiek įmanoma iš šviežių augalų, nes jie turi daugiausiai vertingų savybių, gali geriausiai jas „atiduoti”. Bet net ir dabar įmanoma rasti naudingų dalykų - praėjusių savaičių „Kaupolės“ studijos svečius vaišinau šviežių spyglių, aviečių ūglių arbatomis. Šių arbatų žiemos metu galite pasigaminti ir jūs.
Pamaišykite eglių ir pušų spyglių (tik nepadauginkite), žinoma, ne iš miesto parkelio surinktų, užplikykite vandeniu, jeigu norisi, pasaldinkite, įsidėkite citrinos ir skanaus.
Aviečių ūglius/stagarus nusiskinkite (turi būti ne sausi, o su šviesiu vidumi, gyvi), sukarpykite ~1 cm ilgio gabaliukais ir užpylę karštu vandeniu pavirkite 3 min. Neturi stipriai kunkuliuoti. Nusunkite, arbata bus gražios rausvos spalvos. Ją gerkite kai jaučiate peršalimo požymius.
- Kaip ši veikla atsirado jūsų gyvenime?
- Dar nesu žolininkė, tiesiog augau vienkiemyje. Kaip juokaudama sakau – gimiau ant molio, nes mama keramikė, tėtis irgi menininkas - kalvis, todėl vietoje darželio su sese laiką leidome gamtoje. Vertingiausias vaikystės dalykas - nuolatinis mamos buvimas šalia, jos skatinimas viską daryti kartu. Dabar, kai pati turiu vaikų, suprantu, kad daug greičiau bet kokį darbą pasidarytum viena, bet būdavo kitaip, mes su mama viską darydavom kartu. Kiekvieną vakarą, kai prasidėdavo sutemos eidavome pieno. Tai man pats stebuklingiausias momentas dienoje, nes, rodos, viskas sustoja, nutyla, žmonės ištiesia nugaras, apsidairo, grožisi gamta. Ir kiekvieną kartą toje trumpoje vakaro kelionėje mama rodydavo augalus, sakydavo jų pavadinimus taip, kaip ją mokė teta.
Nuo šeštos klasės išvykau mokytis į Vilnių, nes įstojau į M.K.Čiurlionio menų mokyklą, dailės klasę. Mokėmės kartu su sese, bet kiekvieną šeštadienį, po pamokų, važiuodavome namo ir grįždavome sekmadienį. Viduryje savaitės būtinai mus aplankydavo mama. Vėliau įstojau į dailės akademiją, pradėjau vienu metu ir mokytis dizaino, ir dirbti, viskas įsisuko, darbų daugėjo… Tačiau noras būti arčiau gamtos, joje gyventi nuolat tūnojo manyje. Džiaugiuosi, kad to paties norėjo ir mano vyras. Po antros dukros gimimo persikraustėme į sodybą Vilniaus rajone.
Vyresnėlės labai sirgo bronchine astma, buvo ligoninių, stiprių vaistų, sanatorijų. Tačiau tikėjau, kad gyvenimas gamtoje padės įveikti šį etapą. Kai laukiausi trečiosios supratau, kad reikia kažką keisti, nes po kelių metų teks vėl grįžti prie darbo mieste ir ištisinio sėdėjimo prie kompiuterio. Šiam sprendimui didžiausią įtaką turėjo ir tai, kad bendravimo su savo vaikais mažėjo. Grįžus vakare po darbų, nebebuvo jėgų. Pagrindinis bendravimas liko automobilyje, vaikams matant tik mano nugarą.
Gal tai sutapimas, o gal ženklas, kad 2008 metais vyras padovanojo jazminaičių eterinio aliejaus kvepalus. Jie man labai patiko, pradėjau domėtis daugiau, o draugės, gimtadienio proga įteikė kvietimą į aromaterapijos seminarą. Vasarą, pirmą kartą palikau abi dukras namuose ir išvažiavau į penkių dienų žoliavimo seminarą. Tik mamos gali suprasti ką tai reiškia, kai po 5 metų pertraukos atitrūksti nuo vaikų, buities ir kasdienybės. Atsiveria akys, sustiprėja vidinė intuicija ir pajautimas. Jau antrą seminaro dieną supratau, kad kažką panašaus noriu daryti ir aš.
2009-tais dariau pirmą eksperimentinį seminarą namuose draugėms, o po metų gimė Smiltė.
- Dabar jau turite ir puslapį, jūsų produktai žinomi, o seminaruose dalyvauja daugybė žmonių. Kaip vyko visa pradžia?
- Paūgėjus mažajai, po truputėlį pradėjau ruoštis 2012 metų vasarai.
Kaip tik gegužės mėnesį sudalyvavau šeimos amatų mugėje.
Dabar žvelgiant į nuotraukas juokas ima, bet buvau išsidėliojusi tris arbatų mišinius, kelis sirupus ir aliejus - atrodė tiek daug visko! Vėliau dalyvavau Prieraišiosios tėvystės centro organizuojamuose renginiuose ir pradėjau vesti seminarus Valdorfo bendruomenės sodyboje Juodenėnuose.
Šiuolaikiniam žmogui labai svarbu pačiam patirti, pačiupinėti, pauostyti, paragauti ir pasigaminti. Tai padeda prisiminti kiekvieno mūsų viduje slypintį ryšį su gamta ir jos dovanomis.
Labai smagu, kai į pievas išeina visa šeima - vyresnėlis tėčiui ant kaklo, mama pasikabinusi kitą nešioklėje, visi renka, uosto, čiupinėja. Juk ir vaikas, susirinkęs pats žoleles, jų arbatą gers su malonumu ir didžiuodamasis kitus vaišins.
- Tai yra lyg dvi veiklos kryptys - žoliavimo seminarai ir produktai. Kas svarbiau ir į kurią pusę planuojate plėstis?
- Plėtra man yra skaudžiasia tema, nes ne tam darau, kad daugiau pririnkčiau ar parduočiau. Noriu, kad žmonės atrastų tai ką visad žinojo ir pamiršo, kad patys rinktų, augintų ir naudotų tai, ką duoda gamta. Taip išlaikoma pagarba mus supančiai aplinkai, dėkingumas už gamtos duotybes.
- Kaip atsirado toks gražus pavadinimas?
- Rasokle mane pavadinimo anglų kalbos mokytoja penktoje klasėje. Dabar ji gyvena Amerikoje, yra žinoma kaučerė, jogos mokytoja, o man ta Rasoklė iškart „prilipo“, todėl prisiminiau, kai reikėjo galvoti, kaip pavadinti savo veiklą.
- Kokie produktai patys populiariausi?
- Mamoms labai patinka sirupai, nes juos vaikai labai mielai geria. Žinoma, ten daug cukraus, o su medumi gaminti jų neįmanoma. Tačiau mamoms siūlau su vaikais susitarti - puodelis žolelių arbatos ir tuomet šaukštelis natūralaus sirupo.
- Ar planuojate ką rinksite, ką gaminsite?
- Mes gyvename Vilnelės slėnyje ir gamta pati diktuoja „verslo“ planus - kas tais metais užauga, ko būna gausiausiai, tą ir renku. Tikrai nevažiuoju šimtų kilometrų, kad rasti vieną ar kitą žolelę. Jeigu tais metais bujoja gysločiai, žinau, kad rasiu beržų lapelių, pridėsiu rudeniop žydinčių viržių ir bus arbata nuo kosulio.
- Kur reklamuojatės?
- Iš lūpų į lūpas, per renginius, yra publikuoti keli straipsniai, esu dalyvavusi ne vienoje laidoje. Reklamos tikrai neužsakinėju. Pernai gavau Tautinio paveldo sertifikatą arbatoms, esencijoms ir obuolių sūriui. Reikėjo nemažai padirbėti, bet tai irgi padės toliau viską vystyti.
- Esame rašę apie Ievą, kuri veda žoliavimo užsiėmimus Karmazinų slėnyje. Konkuruojate?
- Oi, čia tokia veikla, kad konkurencijos tikrai nėra. Su Ieva mes kartu vedame seminarus - ji labiau į valgomus augalus orientuojasi, eksperimentuoja, o man rūpi grožio priemonės ir augalų gydomosios savybės.
- Dar prieš dešimtmetį Lietuvoje beveik niekas nežinojo, kas yra hidroliatas, o dabar ir alembikus - aparatus jiems gaminti, įsigyja. Pastebite tai?
- Taip, augalų vandenų distiliavimas tai vienas įdomiausių ir paslaptingiausių dalykų man. Beje, teko susidurti su keliais žmonėmis, kurie nusiperka šį aparatą ir niekaip neprisiruošia jo panaudoti, nedrįsta. Darau seminarus, kur mokomės distiliavimo pradžiamokslį.
- O jūs pati, kiek natūraliai gyvenate?
- Kosmetikos jau seniai neperku, net vyras po skutimosi naudoja hidroliatą ir aliejų. Vaistų dėžutė, kuri gyvenant Vilniuje buvo didžiulė, dabar visai sumažėjo. Nežinau, ar anksčiau patingėdavau, ar nežinodavau, bet dabar visai kitaip žiūriu į ligas. Svarbiausia, tik pastebėjus bent kokį pirmą peršalimo simptomą, nosies šniurkščiojimą ar kosulį naktį, imtis priemonių. Ką aš darau? Atradimas - įtrinimai. Su fitoliais (aliejinėm ištraukom) įtrinu prieš naktį, o tai būna ir geras masažas. Taip pat dabar galiu leisti vaikui neįsisirgti - mažoji sloguoja, tai geriau porą dienų palaikysiu namuose, nei paskui „išgrius“ dviems savaitėms. Kartais vartojam homeopatinius vaistus. Žinoma, tuo metu daug skysčių - arbatų.
- Turbūt ne viena mama pasiguos, kad josios vaikai jų negeria. Ką tada daryti?
- Visuomet yra mamų išmonė ir kantrybė. Vaikai nori žaisti, tad negalavimo periodu leiskime jiems tai, duokime šiaudelį ar švirkštą - įtraukite ten arbatos, didesnis ir pats sugebės tai padaryti, duokite vaikui nešiotis ir gerti iš jo. Tiesa, tik adatą nuimkite (juokiasi).
- Gal tapote vegetarais?
- Tikrai ne, nors mėsos valgome mažai. Nesame visiški sveikuoliai, mergaitės mėgsta ir dešreles, ir ketčupą. Pavasarį geriame „Šreko“ žaliuosius kokteilius. Didesnį dėmesį į mitybą atkreipiu, kai prasideda ligos, tuomet mažinu baltų miltų, mėsos, mielių, pieno produktų, kurie skatina gleivių išsiskyrimą ir taip liga gali užsitęsti.
- O kaip taisyklingai vartoti arbatas?
- Visuomet sakau, kad jeigu norite pajusti poveikį, reikia gerti bent 21 dieną triskart dienoje. Dauguma lietuvių žino vos kelias žoleles - ramunėles, mėtas, melisą, čiobrelius ir liepžiedžius. Negalima nuolat gerti vienos arbatos, jeigu tai skirta ne gydymo tikslais! Liepžiedžių bręstančioms mergaitėms išvis negalima ir net suaugusiems pavojinga nuolat gerti čiobrelių arbatą. Geriausia pasidaryti mišinį dviems savaitėms, o po to - pakeisti kitu.
- Darote taip pat labai įdomią meškinių česnakų akciją!
- Taip, šis augalas įrašytas į raudonąją knygą ir mano akcijos tikslas - paskatinti žmones jį sodinti ir taip didinti augimvietes Lietuvoje. Rudenį visi norintys atsiunčia man voką su savo atgaliniu adresu, o aš įdedu svogūnėlių ir siunčiu žmonėms atgal. Taip išdalinu šimtus sodinukų! Akciją jau vykdau 5 metus.
- Papasakokite apie savo dukras.
- Vyriausiajai Aušrinei - 12, Mildai - 10, o Smiltei - 5 metai. Vyresnėlė lanko P.Vileišio progimnaziją, kita - M.K.Čiurlionio menų mokyklą, o mažoji - netoli namų esantį darželį. Tad vežioti jas vis tiek kartais tenka (juokiasi).
Ačiū už pokalbį!
Rasos seminarus ir produktus rasite www.rasokle.lt ir www.facebook.com/RASOKLELT
Buvo labai įdomu skaityti! 🌷