Nijolė Šopagienė siuvimą atrado dar vaikystėje, tada mokėsi to profesionaliai, bet ilgai dirbo visai kitus darbus. Tik savo hobį darbu pavertęs žvejys vyras pastūmėjo ir žmoną taip pasielgti. Taip gimė jos drabužių ženklas „Vi Do Do“ www.vidodo.lt.
- Kada pradėjote siūti ir kaip to išmokote?
- Nuo ko viskas prasidėjo? Sudėtingas klausimas...Savo vaikystės prisiminimuose, dažnai regiu savo mamą su siuviniu ar rankdarbiu rankose. Ji ir buvo pirmoji mano siuvimo mokytoja. Nors pati buvo siuvėja savamokslė, bet siuvimą išmanė puikiai. Buvo gera dėvėti jos rankomis tik man vienai sumodeliuotus ir pasiūtus, o ne pirktinius rūbelius ir todėl išsiskirti iš kiemo draugių būrio. Ir man buvo smagu savo lėles rengti tikrais, pasiūtais rūbeliais, kai kiemo mergaitės lėlytes puošdavosi audinukais, surištais juostelėmis, ar su prakirptomis skylėmis vietoje rankovių... Be mamos siuvimo pamokų, dar teko krimsti ir rimtus mokslus. Pagal pirmąją tuo metu įgytą specialybę esu aukščiausios kategorijos siuvėja, kiek vėliau baigiau ir modeliuotojos konstruktorės/sukirpėjos specialybę su pagyrimu, o dar vėliau - interjero elementų konstravimą ir gamybą, apsigyniau bakalauro diplomą.
- Kaip sugalvojote įkurti savo ženklą „ViDoDo“? Ką reiškia pavadinimas?
- „ViDoDo“ - tai tarsi dar vienas mano kūdikis, gimęs iš didelės meilės kurti ir siūti. Esu trijų, nuostabių vaikų - Viliaus, Dovydo ir Dovilės, mama, o jų vardų pirmieji skiemenys ir yra Vi Do Do. Dar augindama vyresniuosius berniukus, siuvau rūbus pagal užsakymus. Tai buvo maloni veikla būnant namuose su vaikais, o tuometinis atlygis buvo sukaupta patirtis. Gimus dukrytei – gimė ir begalė minčių ir idėjų, kaip ją papuošti ne masinės gamybos, bet išskirtiniais, siūtais rūbeliais.
- Kokios stilistikos ir kam skirtus drabužius kuriate?
- Nors viskas prasidėjo nuo suknytės-tunikos su pandos aplikacija mažai mergytei. Šiuo metu kuriu ir siuvu ne tik vaikams. Gan dažnai mamos nori tokių pačių ar panašių suknelių sau ir dukrytei pasipuošti kokia nors iškilminga proga ar net kasdienai. Tenka siūti ir visai šeimai tarpusavyje derančius rūbus fotosesijai ar laisvalaikiui. Esu labai dėkinga visiems, kurie pasidalina fotosesijų ar švenčių akimirkų nuotraukomis.
- Kuriate drabužius nuo modelio iki pasiuvimo? Ar turite pagalbininkų?
- Pačioje pradžioje, modelis gimdavo galvoje, tada jį persikeldavau ant popieriaus ir kibdavau į audinių paiešką parduotuvėse. Deja, paprastai tekdavo nusivilti, nes kaip bebūtų gaila, audinių pasiūla Lietuvoje, ypač tinkančių vaikiškiems rūbams, yra gan ribota. Dabar stengiuosi daryti atvirkščiai – pirma vyksta audinių „medžioklė“, o jau tada kūrybiniai procesai. Dažnai būna, kad tik pamačius vieną ar kitą audinį, supranti, koks ir kam rūbas galėtų iš jo gimti. Džiaugiuosi, kad mano žinios ir patirtis praverčia įgyvendinant tiek užsakovų, tiek dizainerių sumanymus. Pagalbos ar patarimų tenka prašyti fotografuojant. Visada mielai padeda fotografė Skaidrė Žemaitaitytė.
- Kur reklamuojatės ir kas geriausiai tinka?
- Pačioje pradžioje buvo labai populiarus ir aktyvus „Supermamų“ portalas - ten ir buvo reklamuojamos pasiūtų rūbelių foto. Kiek vėliau atsirado ir palaipsniui lyderiauti pradėjo” Mūsų mažyliai” tik gaila, kad vėliau rankdarbiautojai ar individualiai siuvantys tapo nepageidaujami. Kaip tik tuo metu labai išpopuliarėjo Facebook‘as , kur galima rasti ir „ViDoDo“ paskyrą www.facebooc.com/vidododrabuziai . Čia galima sekti visas naujienas apie kuriamus ir siuvamus rūbelius, išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įspūdžiais. „ViDoDo“ turi ir internetinį puslapį adresu www.vidodo.lt . Esu labai dėkinga klientams, kurie mane rekomenduoja savo draugams ar pasidalina atsiliepimais ir kontaktais internete.
- Ar tai visad buvo jūsų darbas - gal prieš motinystę dirbote kažką kito? Kodėl negrįžote?
- Baigus aukštojo mokslo studijas, teko dirbti įvairiose, techninių sričių įmonėse. Teko dirbt ir administratore, ir vadybininke, ir direktore, o tai suteikė daug neįkainuojamos patirties organizuojant savo verslą ir bendraujant su klientais. Visą tą laiką siuvimas buvo laisvalaikis, kuris teikė malonumą ir leido save realizuoti kūrybine prasme. Vis dažniau kirbėjo mintis darbą suderinti su pomėgiu kurti ir siūti. Šį norą palaikė ir skatino sutuoktinis, kuris kiek ankščiau įgyvendino savo svajonę ir hobį žvejoti pavertė verslu. Dabar, kai siuvimas yra ne tik hobis, bet ir darbas, galiu tik padrąsint abejojančius. Pradžia gal ir nėra lengva, bet jei tai darai su užsidegimu ir atkaklumu, ne vien tik vedamas minties uždirbti – ankščiau ar vėliau pasiteisina visi lūkesčiai.
- Kaip planuojate plėstis - gal žadate kurti parduotuvę ar samdyti daugiau darbuotojų?
- Yra tokių minčių ir planų plėstis, bet jie ateityje. Kol kas mažais, bet tvirtais žingsneliais judu pirmyn ir šią veiklą generuoju viena, su šeimos narių palaikymu ir pagalba, bet planuose ir svajonėse matau panašiai mąstančią bendramintę. Kaip tik šiuo metu bandau realizuoti naują sumanymą - savo siuvimo ir konstravimo/modeliavimo žiniomis ir patirtimi pasidalinti su kitais.
- Ar rašėte verslo planą? Kodėl?
Verslo plano nerašiau, nes tam nebuvo būtinybės.
- Ar jaučiasi sezoniškumas - koks?
- Taip, sezoniškumas labai juntamas. Pavasarį ir vasarą daugiausiai užsakomi krikšto rūbeliai, puošnios suknios mamoms ir pamergėms. Tai laikas, kai didesnė pusė drabužių kuriami ir siuvami iš lino audinių. Užsakymų būna tikrai nemažai, todėl ir pasiuvimo terminai pailgėja. Rudenį ir pavasarį padaugėja besidominčių kepurių ir šalikų/movų ar kaklaskarių komplektukais. Žiemą daugiau užsakoma kasdieninė ar laisvalaikio apranga.
- Ar prekiaujate užsienyje? Kur ir kaip sekasi?
- Neprekiauju, nes vis didžiąją dalį siuvamų rūbų sudaro užsakymai, bet tai planuoju daryti ateityje.
- Papasakokite apie savo vaikučius - kiek metų, kokie vardai, kas prižiūri kol mama dirba?
- Kaip jau minėjau - esu trijų, nuostabių vaikų – Viliaus (17 metų), Dovydo(14 metų) ir Dovilės ( beveik 7 metai) mama. Apie vaikus, kaip ir kiekviena mama, galėčiau pasakoti nesustodama. Sūnūs jau pakankamai dideli ir labai savarankiški. Džiaugiuosi sulaukdama jų pagalbos ne tik buityje, bet ir savo veikloje. Vilius nepamainomas pagalbininkas interneto platybėse ir kompiuterių pasaulyje. „ViDoDo“ feisbuko paskyrą ir internetinį puslapį jis ir sukūrė. Dovydas daugiau padeda kasdieniniuose darbuose ir prižiūrint sesę. Dovilė taip pat jau aktyviai dalyvauja mano kurtų ir siūtų rūbų vertinime, o kai reikia mielai papozuoja, kaip modelis fotografuojant. Labai esu dėkinga savo šeimai už palaikymą, pagalbą ir skatinimą nesustoti, o tobulėti ir generuoti naujas idėjas.
- Ar dar tenka jiems kažką pirkti iš drabužių, ar viską pasiuvate pati?
- Daugiausia mano kurtų ir siūtų rūbelių dėvi dukrytė. Sūnūs daugiau mano siūtų rūbų turėjo ir dėvėjo, kai buvo mažesni, dabar turi savo mėgstamą aprangos stilių, kurį įtakoja aplinka, todėl šiuo atveju labai tinka posakis - batsiuvys basas.
- Vaikiškų drabužių rinkoje - labai daug siuvančių. Kaip sekasi konkuruoti ir išsiskirti? Stebite ką daro kiti?
- Šiuo metu iš tikro rūbų kūrimas ir siuvimas „ant bangos“. Žaviuosi drąsiomis moterimis, kurios su dideliu užsidegimu imasi šios veiklos ir siuva sau ir savo artimiesiems. Daug informacijos ir patarimų galima rasti internete ir siuvančių forumuose. Esu tos nuomonės, kad kiekvienam klientui yra savas siuvėjas, todėl nekonkuruoju ir specialiai nesistengiu kažkaip išsiskirti. Siuvamų rūbelių išvaizdą dažnai lemia užsakovų norai ir pageidavimai. Keliu didelius reikalavimus rūbelių siuvimo kokybei ir labai malonu, kad tai įvertina ir klientai. Ir būna labai liūdna, kai internete tenka skaityti ar matyti nekokybiškus darbus, kuriais dar ir prekiaujama. Žinoma įsigijus tokį nekokybišką drabužį, labai greit nusiviliama ir susidaroma neigiama nuomonė apie visus kuriančius ir siuvančius.
- Dabar populiarūs verslių mamų sambūriai, bendradarbiavimas - ar įsiliejate į šias veiklas?
- Aplinkoje daug verslaujančių žmonių. Labai vertinu ir pati visada mielai pasidalinu savo patirtimi įvairiais klausimais su savo verslą kuriančiais ar dar tik žadančiais tai daryti. Įdomu dalyvauti įvairių forumų diskusijose, tik gaila kad darbų apimtys ir tempas, stipriai koreguoja skiriamą tam laiką. Su siuvančiomis, tiek profesionalėmis, tiek mėgėjomis bendraujame Facebook grupėje „Siūkime kartu“.
Teko įgyvendint keletą projektų su dizainere ir stiliste Viktorija Šopagaite (V.SHOP gate), Jurga Lukoševičiene ir Ella Kamarauskiene (Lotus Art). Šiuo metu bendradarbiauju su dizainere Simona Stankevičiūte (SSMONA), aksesuarų ir rūbų kūrėja Dovile Linkuviene (Do‘L designs & boutique) ir tapytoja ant rūbų Dovile Karvauskiene (Meet Me).
- Kas sudėtingiausia turint savo verslą?
- Šiuo metu, vis sudėtingiau atskirti laiką, skirtą darbui, nuo laisvalaikio ir laiko, skirto šeimai. Chaoso įneša ir nuo mūsų nepriklausantys faktoriai, tokie, kaip liga, kurie nori nenori koreguoja darbų planus. Bet tik tada ir supranti, kad viskam reikia skirti laiko ir kas svarbiausia. Kai vadovaujiesi principu, kad visas problemas mes susikuriame patys ir jas vienaip ar kitaip galima išspręsti – sudėtingumų nebelieka (juokiasi).
Nijolės kurtus drabužius rasite: www.facebooc.com/vidododrabuziai ir www.vidodo.lt
