Man labai smagu atrasti kažką labai gražaus, ypatingo, įdomaus ir sužinoti, kad tai kuria ne tik esama, bet ir tuoj vėl tapsianti antrą kartą mama, o dar gyvenanti ne sostinėje. Susipažinkite - šiaulietė Gabrielė Ščeponavičienė, grožybių kūrėja ir „Stebuklinė“ įkūrėja.
- Kiek laiko jau veikia „Stebuklinė“?
- Stebuklinė veikia 3 mėnesį, bet savo veiklos ir darbo metus skaičiuoju jau trečius. Tačiau istorija čia tikriausiai atvirkštinė negu kaip pas visus, nes pradėjau nuo parduotuvės, kurią nesenai uždarėme, o dabar tęsiu veiklą internete (juokiasi).
- Kūrybos studija - labai platus apibūdinimas, ką kūrybingo siūlote?
- Asortimentas pas mane labai platus, darau labai daug skirtingų prekių, kaskart atrandu vis kažką naujo, dėl to ir pati neišvardinčiau ką ir kiek darau (šypsosi). Šiuo metu pavasario /vasaros sezonu dirbu su krikštynų ir vestuvių atributika: daiktadėžės, paveikslai, albumai, atvirutės, žiedų pagalvėlės, krikšto žvakės. Platus asortimentas, nes dažnai tenka ruošti vestuvių ar krikštynų komplektus, pavyzdžiui, daiktadėžė, albumas, krikšto žvakė, galvajuostė, paveikslėlis pakaba - viskas vienos stilistikos vienai šventei, dėl to žmogui labai patogu viską gauti iš vienos vietos ir derančius tarpusavyje daiktus. O man labai smagu, nes nenusibosta daryti kaskart vis to paties.
- Kada ir kaip gimė idėja? Per kiek laiko atsidarėte?
- Veikla prasidėjo nuo parduotuvės, kurią dviese su drauge, daugiau nei prieš tris metus, nusprendėme atidaryti Šiaulių centre. Joje pardavinėjome rankų darbo prekes - savo ir kitų autorių. Parduotuvė veikė puikiai, visi labai gyrė ir džiaugėsi, tačiau sunkiai sekėsi išlaikyti balansą, tarp vasaros ir žiemos sezono, nes skirtumas didelis. Vasarą daug užsakymų ir veiklos, o žiemą tuščia, o juk mokesčiai šaltuoju metu dar didesni, nuomą irgi reikia mokėti.
Iki šiol nežinau, kas nutiko, bet mano draugė nusprendė pasitraukti iš mūsų bendros veiklos ir susirado kitą darbą. Staigi ,,naujiena” ne iš smagiųjų , nes tuo metu laukiausi 3 mėnesį, o viskas apsivertė staiga aukštyn kojom. Kadangi fiziškai būdama viena ir nėščia parduotuvės negalėjau išlaikyti, nes pagaminti prekių reikia tikrai nemažai tam, kad sumokėti nuomą ir mokesčius, todėl parduotuvėlė uždariau.
Aišku, buvo labai sunku, ne savo noru pasitraukti iš veiklos, kuri buvo ir hobis, ir šventė, ir džiaugsmas, ir darbas viename. Pykau, verkiau, nes nežinojau, ką daryti toliau, bet norėdama nepakenkti vaikeliui, gyvenančiame mano pilvelyje, nusprendžiau, kad geriausias vaistas nuo liūdesio yra užsiimti mėgstama veikla toliau ir viską tęsti. Tik vienai. Daug kas sakė pirma pagimdyk, tada daryk, bet vyro padrąsinta, kad namuose vis tiek neišsėdėsiu kol lauksiu gimdymo įsikūriau studiją, taip pat esančią Šiaulių centre.
Tai mažos, jaukios patalpos, kurią vadinu studija. Ieškojau, kad nuoma nekainuotų labai brangiai ir galėčiau ją išlaikyti viena iš savo darbo. Dar svajojau į darbą atvykti dirbti tada kada noriu ir kada galiu, derinant tai su motinyste. Nors tokį darbą dirbti galiu ir namuose, bet labai norėjau turėti vietą kur galėčiau susitikti su klientais, pabėgti iš namų aplinkos, nes pastovaus darbo namie neįsivaizduoju,. Juk ilgainiui , kai gyveni ir dirbi toje pačioje erdvėje kažkas nukenčia - dažniausiai darbas (juokiasi). Dirbti naktimis, kaip kai kurios mamos daro, aš nemoku, nes be miego tampu nervinga ir tada išvis niekas nesiseka.
Todėl uždarėme parduotuvę ir pradėjau galvoti apie naują logotipą, o su vyru ieškojome naujų patalpų ir baldų mano studijai. Per mėnesį vėl susikūriau sau mielą ir jaukią vietą kurti ir dirbti.
- Ko reikėjo pačiai pradžiai?
- Pačiai pradžiai visada reikia turėti didelį norą dirbti - tikėjimo tuo ką darai ir tinkamų patalpų, kuriose, gal kitiems ir juokingai skamba, būtų gera būti. O daugiau viskas atsiranda per laiką ir ,,pajauti” ko reikia ir ko ne.
- Kiek ir kam reikėjo investicijų ir kur jas radote?
- Brangiausiai tikriausiai kainuoja visa kompiuterinė ,,technika”, kurios labai reikia dirbant internetu, bendraujant su žmonėmis, keliant nuotraukas. Taip pat logotipas, internetinio puslapio kūrimas, patalpų įsirengimas bei jų išlaikymas. Daug kainuoja darbo priemonės, bet tai jau nuolatinė investicija: audiniai, nėriniai, dažai, karoliukai, popierius... Kartais net bijau eiti į parduotuvę, nes jei pamatysiu ką nors gražaus, būtinai reiks įsigyti, net jei tuo momentu ir nereikia. Tad verslo pradžia bent jau be šeimos santaupų, tikriausiai nė iš vietos.
- Vasarą turbūt nėra kada ilsėtis - pats vestuvių ir krikštynų metas?
- Kadangi esu iš tų žmonių, kurie labai planuoja savo laiką, tai visus darbelius mažus ir didelius susiplanuoju tiksliai, o vyrui su dukra, pranešu, kada aš dirbsiu, o kada leisime laiką kartu, tai viską puikiai pavyksta kol kas suderint. Aišku, artėjant vasarai jau reikia pasitelkti fantaziją norint viską spėti. Kadangi keliamės visi kartu ryte, tai jau po 8 valandos, kaip ir visi žmonės būnu savo studijoje ir dirbu, nes rytas būna man darbingiausias ir švariausios mintys. Jeigu kažko tikrai nespėju, tai tenka darbą ir namo parsivežti arba prašyti vyro pagalbos ką nors supjaustyti, iškirpti, padažyti, nes jam labai patinka tokie darbai.
- Kokie patys populiariausi kūriniai?
- Kol kas daugiausiai teko padaryti daiktadėžių, paveikslų ir albumų.
- Ką originalaus, neįprasto Lietuvoje siūlote?
- Kiekvienas užsakymas yra originalus, kitoks ir išskirtinis, nes yra vienetinis. Stengiuosi su klientu išsiaiškinti ko jis nori, ką aš galiu pasiūlyti ir kaip visa tai įgyvendinti, kad liktų patenkintos abi pusės.
- Dirbate viena ar turite pagalbininkų?
- Kol kas, kaip aš sakau, fizinis ir psichologinis pagalbininkas tai yra vyras (juokiasi). Kadangi nieko sunkaus šiuo metu man nešti neleidžia, tai visus siuntinius padeda išsiųsti, darbo priemones sunešti aukštyn žemyn, nes studija įsikūrusi 4 aukšte. Kai daug darbų susikaupia, tai ir vakarienę padaro ir dar vakare kojas pamasažuoja. Tikras pagalbininkas!
- Ką dirbote prieš tai, kaip tai padeda šiame versle?
- Esu dirbusi įvairių darbų, tačiau šiame darbe padeda daugiausiai baigti mokslai. Mokiausi mokykloje kurioje buvo sustiprintos darbų pamokos, baigiau reklamos gamintojo specialybę , turiu audiovizualinio meno bakalauro diplomą, įvairūs kursai , domėjimasis įvairiomis darbų atliktomis technikomis ir noras visada išbandyti ką nors naujo veda į priekį. Gal dėl to ir esu tokia nepastovi, galiu daug ką pasiūlyti, kuriamų darbų atžvilgiu.
- Kaip sugavojote pavadinimą?
- Kurdama pavadinimą, galvojau, kad noriu tokio, kuris neapsibrėžtų mano konkrečios veiklos ir liktų neutralus, bet gražus ir lietuviškas, visiems lengvai suprantamas ir įskaitomas, bet kartu ir domintų juos pažiūrėti, o kas gi tie stebuklai ? Juk su meile išglostyti, paliesti, padaryti ir sukurti daiktai šventėms tampa tikrai stebuklingi, nes neša teigiamą energiją ir džiaugsmą žmonėms!
- Kur reklamuojatės ir kas labiausiai apsimoka?
- Manau, kad pati geriausia reklama tai yra geri žmonių atsiliepimai. Dėl to darbus stengiuos padaryti gerai, išpildyti jų norus ir su teigiamomis mintimis, nes žmonės tai labai jaučia ir atgalinis ryšys labai greit įvyksta. Šiuo metu kuriuosi internetinį puslapį į kurį dėsiu savo darbus ir turiu facebook’e paskyrą www.facebook.com/stebukline, kurios tikrai užtektinai pakanka pirmai pradžiai.
- Ar prekiaujate užsienyje? Kodėl?
- Kol kas minčių ir tikslų prekiauti užsienyje neturiu, nes labai smagu, bendrauti ir kurti žmonėms esantiems čia, nes geriausiai gali juos pajausti ir pasiūlyti tai ko jie nori.
- Kaip planuojate plėstis, ką naujo pasiūlyti?
- Norint plėstis, reiktų sau prisilipdyti dar dvi rankas (juokiasi). Labai nenoriu ir nesiekiu, kad mano gaminiai taptų, kaip aš sakau ,,masinės gamybos”, nes kiekvienas yra kuriamas individualiai ir tik tuo jie tampa unikalūs ir kiekvieną kartą kitokie, o kiekvienas švenčių sezonas natūraliai padiktuoja naujas spalvas, derinius ir madas . Labai džiaugiuosi šia akimirka, kad viskas gavosi geriau nei aš tikėjausi uždarius parduotuvę. Kaip aš sakau – užsidarė durys, bet atsidarė dar didesnis langas. Vienintelis tikslas tiesiog išlaikyti viską taip kaip yra.
- Darbuojatės Šiauliuose - ar neatrodo, kad sostinėje pasiektumėte daugiau pirkėjų? O gal tai privalumas?
- Darbuojuosi galima sakyti visoje Lietuvoje, nes darbus tenka siųsti į visus miestus. Maloniai netikėta, bet daugiausia darbų tenka siųsti ne į sostinę , o į Kauną ir Klaipėdą . O šiauliečiai ateina pas mane į studiją.
- Papasakokite apie savo dukrytę - kiek metų, ar lanko darželį, koks vardas ir kaip sekasi suderinti darbą su motinyste?
- Mano dukrytės vardas Kotryna , jai 4,5 metukų. Lanko darželį į kurį kasdien keliauja su dideliu noru. Pasisekė patekti į mišrią pusiau rusakalbių vaikų grupę, tai jau šiais metais teko išgirsti dar nerišliai, bet jau rusiškai deklamuojamą eilėraštuką. Visa šeima labai dažnai kažkur keliaujame, važiuojame. Esame išvažinėję ne tik visus Lietuvos kampelius, bet Kotrynai jau teko pabuvoti ir ne vienoje Europos valstybėje. Tiesiog visur ir visada su vaiku. Manau, kad tai geriausias šeimos laiko leidimas, bendravimo būdas ir pasaulio pažinimas - būti visiems kartu ir visada, niekada neleidžiam laiko atskirai. Na, nebent kas išleidžia tėvelius dviese kur išvažiuoti.
Nesu iš tų mamų, kurioms sekasi su vaiku žaisti žaislais, pastaruoju metu Kotrynai žaislų išvis nebeperkam, nes matom, kad jie nereikalingi ir vaikui tik laikinai įdomūs, nes jai įdomesnis pasaulis kurį gyvenam mes –todėl geriau einam kažką kartu daryti: kepam pyragus, gaminame valgyti, važiuojam į mišką uogauti ir grybauti, einam pasivaikščioti, keliaujam pas močiutes, kurios mokina sodo ir daržo pažinimo subtilybių, keliaujam pas gyvūnus, važinėjamės paspirtuku, dviračiu... Kotryna visada nori pas mane atvažiuoti į,,darbelį” , tai tada mokau siūti, lipdyti, dažyti.
Kaip ir visos mergaitės dažnai vaidina princesę, mėgsta papuošalus, ilgas sukneles ir būna nusiminus, kada mato, kad lankelį ar galvajuostę darau ne jai, bet kitai mergaitei, nors jų jį turi ne vieną dešimtį (juokiasi).
Apie nuosavą veiklą pradėjau galvoti kada Kotrynai buvo metai, nes nebenorėjau grįžti į buvusį darbą prekybos centre, kuriame dirbau prieš besilaukiat. Net bijojau pagalvoti, kad teks dirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis, nematysiu savo vaiko ir vyro kada norėsiu. Dėl to pagrindinis tikslas ir buvo dirbti mėgstamą darbą patogiu laiku ir būti su šeima. Nors kartais tikrai būna labai daug darbo ir nieko nebespėji, tai reikia prašyti ne tik močiučių, nes jos irgi dirbančios, bet ir auklės pagalbos. Juk klientams pažadėti darbai yra didelė atsakomybė taip pat.
Daug kas klaidingai įsivaizduoja, kad jeigu jau susikūrei savo verslą, tai jau galėsi daryti ką tik nori, turėsi daug laisvo laiko ir uždirbsi nieko neveikdamas pinigus. Bet viskas būna atvirkščiai: kartais turi dar daugiau pagalvoti, kaip dirbti ir uždirbti, taip pat atrasti laiko ne tik šeimai, bet ir sau. Yra tekę net priekaištų išgirsti, kad jau čia turiu savo veiklą, tai kodėl nebūnu su vaiku kiaurą parą. Tai tenka tokiems žmonėms aiškintis, kad dirbti, kaip ir būti su vaiku, man patinka taip pat. Tuo labiau, kad su vyru turėdami abu nuosavus verslus, likusį laiką vaikui ir teskiriame. Nes manome, ka čia pati geriausia investicija!
- Netrukus į pasaulį pasibels dar vienas vaikelis - kiek dar ruošiatės dirbti ir kada vėl pradėsite?
- Šiuo metu esu 7 mėnesį nėščia, liepos viduryje susilauksime vaiko, kurį netgi labai tiksliai planavome vasarą, dėl to labai labai džiaugiamės. Kol kas dar dirbu pilnu tempu, darbus esu susidėliojusi iki birželio pabaigos, tai tada ir planuoju šiek tiek atsipūsti . Tas pasitraukimo laikotarpis natūraliai rudens/žiemos sezonu ir bus ramesnis, nes švenčių mažiau - mažiau užsakymų. Pilnai atsiriboti nuo veiklos nenorėčiau, nes labai greitai dingsta įgūdžiai, kūrybos pajautimas, bendravimas, praktika. Džiaugiuosi, kad man mano veikla yra kartu ir pabėgimas nuo blogų minčių, atsipalaidavimas, hobis, kūryba ir viskas kartu sudėjus. O pavasarį po truputį bendrom jėgom, nes be pagalbos jau neišeis, gal po truputį grįžinėsiu į veiklą . Bet kol kas tai planai, visada turiu ir planą B.
- Ar užtenka informacijos apie verslo pradžią?
- Manau, kad taip . Šiuo metu labai daug informacijos, kartais atrodo, kad net per daug. O gal pakankamai paini, nes sunku susigaudyti ir išsirinkti geriausią variantą. Bet kuriuo atveju, kiek beskaitytum ar besigilintum, prireikia specialisto patarimo. Kilus klausimams dažniausiai tenka skambinti trumpuoju mokesčių inspekcijos numeriu (kvatoja).
- Ką patartumėte kitoms, kurios svajoja, bet nedrįsta imtis veiklos?
- Aš dažnai sakau, kad jeigu dirbi nuoširdžiai, tiki tuo ką darai, galvoji ne tik apie save, bet ir apie klientą - visada pasiseks. Niekas nepradėjo visko mokėdamas: žinios, informacija ateis su praktika, tereikia tik pradėti. Svarbiausia nesėdėti ir nelaukti, kol kažkas , kažką atneš ant lėkštutės, ar pasiūlys.
