Versli mama Andrė ir jos aviliai ant namo stogo

Nors mūsų rubrikos mamos pristatomos kaip verslios, bet iš tiesų jas dažniausiai vienija ne uždirbti milijonai, bet visai kiti dalykai - meilė jų kuriamai idėjai ir mažylis šalia, į kurį pažvelgus norisi dar labiau plėtoti sugalvotą veiklą. 

Taip romantiškai pristatau Andrę Balžekienę, kurios verslas visad primena vasarą, kvepia mišku ir gėlėmis, o kiekvieną paragavusį priverčia nusišypsoti - ji rūpinasi "Balžeko bitės" medumi.

 - Anksčiau dirbai žurnaliste, vėliau kino teatre rūpinaisi komunikacija, o kaip tavo gyvenime atsirado bitės? 

- Labai natūraliai. Mano vyro senelis buvo garsus bitininkas, bitininkų sąjungos prezidentas Jonas Balžekas, pas kurį mes dažnai svečiuodavomės kaime. Kartą jis mums padovanojo avilį ir pasakė, jog galime jį laikyti ant namo stogo (Andrė su šeima gyvena meniškame Užupio rajone, Vilniuje - red.past.). Nusprendėme, kad tai labai smagi idėja, nes mes mėgstam tokius netradicinius dalykus. Įsitaisėme avilį, rūpinomės bitelėmis, labai džiaugėmės savo medumi. 

Turėjome mintį, jog tą medų būtų galima pateikti gražiau, įdomiau, nes bitininkams labiausiai rūpi pats medus ir jie užmiršta jog turi būti gražu pažiūrėti, bet vis nebuvo tam impulso. Taip jau atsitiko, jog senelis mirė ir paliko avilius anūkams. Jau buvo gimusi Ona, turėjau laisvesnę galvą ir pradėjau kažką kurti... Pirma, sukūrėme gražius stiklainius su nuostabiomis etiketėmis. Vėliau su mama pradėjome lieti vaško žaisliukus. Tuomet atsirado arbatos linija. Ir taip išėjo, jog susikomplektavau savo mėgstamų daiktų rinkinį. Dukra paaugo, o veiklą vis tęsiu. 

- Ar tai dabar pagrindinė tavo veikla?

- Kol kas taip. Juk kuo daugiau pradedi daryti, tuo labiau plečiasi ratas, atsiranda daugiau darbų. Kai besąlygiškai tiki, ką darai, tai tuomet tuos dalykus ir norisi daryti. Jeigu tai kažkieno primestas darbas, jis visad bus nemielas. 

- Tai iš kur dabar atkeliauja “Balžeko bičių” medus?

- Turime tris avilius mieste, ant savo namų stogo, bet tai skirta mūsų malonumui ir naudojimui, to medaus nepardavinėjame. Pirkėjams skirtas medus atkeliauja iš kaimo. 

- Ar nebaisu mieste laikyti bičių? Nesibara kaimynai jog įgels?

- Toks jausmas, jog jų nėra ir jos gyvena savo gyvenimą. Aplinkui pilna liepų, kitų augalų ir nors mūsų terasoje gausu gėlių, jos čia net neskrenda. Turiu mažą vaiką, juk pirma turėčiau bijoti, jog jos įgels, bet jos mumis nesidomi, nors ir kaip būtų skaudu (juokiasi). 

- Ar anksčiau turėjai reikalų su bitėmis?

- Mano senelis ir dėdė taip pat bitininkai, tad biteles mačiau nuo vaikystės. Dabar jau net ir mano dvimetė prisideda prie “Balžeko bičių” - pilstant medų jau padavinėjo stiklainius ir dangtelius. Manau, jog Lietuvoje kiekvienoje šeimoje rasi po bitininką. Mes esam bičių draugų tauta. 

- Ar domiesi bičių auginimo ypatumais?

- Nesu bičių specialistė, nors domiuosi. Man įdomiau kita medalio pusė - kaip padaryti medų gražų, kaip supakuoti. Kai dizainerei užsakinėjome logotipą, įsivaizdavau “Chanel no.5” kvepalų buteliuką ir prašiau jog noriu tokio įpakavimo, kaip jis, tik medui. 

- Ar susidūrei su biurokratiją - įmonės valdymas, finansai, biudžetai...?

- Taip, kūrėme įmonę, esu jos vadovė, nors man tai labai nauja sritis. Finansais rūpinasi buhalterė, o verslo mokausi kasdien. Medumi prekiaujame parduotuvėse, todėl reikia rūpintis sutartimis, kitais dalykais. Džiaugiuosi, jog investicijų palyginus reikėjo mažiau, nei būtų prireikę, jeigu ne tai, jog medus yra šeimos tradicija, avilius ir priemones medui išgauti jau turėjome. 

- Kiek dabar turite avilių?

- 17. Dar dalį medaus gauname iš vyro dėdės, taip pat Balžeko, profesionalaus bitininko. Nesame magnatai, daug medaus neparduodame ir mums svarbiau yra kiti dalykai. Mačiau filmą “Daugiau nei medus”, kuriame parodyta medaus pramonė, kur bičių dūzgimas prilyginamas pinigų garsui. 

- Ar planuoji iš to pragyventi?

- Norėtųsi. Kol kas tai galėjau užsiimti šiuo verslu, nes buvau motinystės atostogose. Manau, jog labai prabangiai iš to nepragyvensi, bet gyventi oriai tikrai įmanoma. 

- Ar motinystė įkvėpė šiam verslui?

- Motinystė yra periodas, kai atlaisvini galvą nuo būtinų darbo rūpesčių ir tuomet atsiranda vietos kažkam kitam. 

- Ar Ona draugauja su medumi ir bitėmis?

- Ji viską žino apie medų ir šiemet jau padėjo jį pilstyti. Filmukus ji žiūri tik apie bites - “Bitė Maja”, “Mikė Pukuotukas”, o geriausi žaislai yra bitė. Nedaug kalba, bet “bzzzz” pasakyti moka ir atsikėlusi kas rytą parodo už lango kur jos yra. 

- Kokia jūsų, jaunųjų bitininkų, šeima?

- Labai aktyvi. Mes turime pomėgius ir kiekvienas atskirai ir visi kartu. Vasarą mūsų mieste nerasite, nes vyras buriuoja, tai mes lekiam kur vėjas pučia. O ir bitės reikalauja nemažai dėmesio. 

- Ar tiki medaus gydomosiomis savybėmis?

- Medus tai maisto, o ne vaistų papildas, bet jis gali padėti. Ypatingai rekomenduoju jį naudoti profilaktiškai nuolat, todėl kasdien valgykite medų. Žinoma, jeigu dėsite į karštą arbatą, jo visos gerosios sąvybės žus, todėl geriau šaukštelį medaus užgerkite vandeniu. 

Medus yra daug geriau nei cukrus, nes jame esanti fruktozės kitaip pasisavinama nei su cukrumi. Mes medų vartojame visur.  Noriu jį naudoti net ir uogienėse, o šaltalankių sultys su medumi šaldytuve gali išbūti net tris mėnesius. 

Ačiū už pokalbį!

Andrės ir jos šeimos gaminamą medų “Balžeko bitės” galite rasti www.facebook.com/BalzekoBites ir  www.balzekobites.lt/

Andrė pokalbio desertui dar pridėjo puikių kalėdinių (ir ne tik) meduolių kietuolių receptą, kuriam reikės daug medaus: 

Kalėdiniams ir ne tik meduoliams reikės:

• 1 kg miltų
• 0,5 kg medaus
• 0,5 kg cukraus
• 60 gr. sviesto
• 5 tryniai
• 15 gr. sodos
• 2 valgomi šaukštai prieskonių

Kaip gaminti?

1. Į dubenį supilkite miltus ir įmaišykite sodą. 
2. Puode and nedidelės ugnės išleiskite medų su cukrumi ir sviestu.
3. Supilkite prieskonius
4. Miltuose padaryti duobutę, supiltį karštą medaus ir cukraus mišinį, išmaišyti ir sudėti trynius. 
5. Viską gerai išminkyti.
6. Suvolioti volelį ir laužant po gabaliuką daryti rutuliukus, kuriuos dėti į skardą išteptą margarinu. 
7. Andrė pataria negreitinti proceso ir nedaryti didesnių “blynų” nes šie meduoliai patys skaniausi maži.

Nuotraukų autorė - Raimonda Vyšnia