Venspilio pajūris ir parkų įvairovė

Tęsiu pasakojimą iš Latvijos.

Venspilio vizitinė kortelė karvytės,

gėlytės

ir pajūris.

Pajūris ypatingai draugiškas vaikams. Daugybė laipynių,

supynių

ir kitokių objektų. Vaikams čia nuostabu, o tėvams ramybė. Tėvai gali ramiai paskaityti knygą arba tiesiog atsipalaiduoti jūros skleidžiamuose simfonijos garsuose. 
Kol dukrelė mėgavosi pajūrio malonumais, mus aplankė draugas.

Suprato, mus kalbančius lietuviškai. Matyt, čia lietuvių kalba dažnesnė.
Vėliau patraukėme ieškoti Venspilio legendinių karvučių.

Norėjome pagal turimą žemėlapį įsiamžinti su visomis karvutėmis, bet vėliau pagalvojome, kam mums jų ieškoti, jei galime ramiai vaikščioti ten, kur vaikštosi?
Taip bevaikštant suradome Inkarų parką.

O kiek čia tų inkarų inkarėlių,  iš kai kurių net padaryti suoliukai.
Džiunglių taką. 

Basų kojų tako vieta mūsų šeima nebuvo vieningos nuomonės: aš manau, kad jis Inkarų parke, o šeima mano Džiunglių take.

Lai,  tegu būna daugumos persvara.
Bet, plausto lokacijos vieta sutampa – jis yra Džiunglių take.

Prisipažinsiu, kad šiuo plaustu pasinaudojome tik antrą pavakarę, nes pirmą pavakarę, anot vaiko, jo nebuvo. Na, jei nematai- vadinasi nebuvo. Bet jei kas nors juo nesinaudoja, kaip gali pamatyti/suprasti kas per daiktas?
Abu parkiukai pritaikyti su paspirtukais, tad labai džiaugėmės, kad juos turėjome.

Tiesa, mano žingsnių matuoklė, neįskaičiavo atstumo, nuvažiuoto paspirtuku. Veikia ir traukinukas, bet nesidomėjome nei jo maršruto, nei kainos, nes mes dėl pandemijos dar bijome uždarų erdvių, tik matėme užrašą, kad be kaukių neįleidžia (prieštarauja internetu gautai informacijai, kad Latvijoje kaukės nėra būtinos). 
Maisto paruoštukus nešėmės su savimi ir užkandžiavome parkuose ant erdvių stalų. Ar daug kur yra geriamo vandens (nesidomėjom, bet dvi vietos tikrai yra), nepasakyčiau, nes nešėmės savo termusiukus.  Rekomenduočiau dėvėti patogius kėdukus, nes vaikščioti tikrai yra kur.