Velykų belaukiant

Kad ir kokios nuotaikos vyrautų mūsų aplinkoje, šventės ateis, todėl kaip ir kasmet, namuose atsiranda šventinių akcentų..
Paprastai vadovaujamės tokiais principais: turi būti kas nors dar nebandyto, kuo daugiau natūralumo, kuo mažiau naujų daiktų pirkimo.
Kad turėtume kur sudėti velykaičius nusprendėme pagaminti krepšelį iš šakelių. Pasivaikščiojimų gamtoje metu,  prisikarpėme krūmų šakelių. Jas susmulkinome  3 - 4 centimetrų gabaliukais ir sumaišėme su lipalu ir medžio klijais.

Dar prireikė dviejų skirtingo didumo indų, kad suformuotume norimo dydžio krepšelį.  Didžiojo indo dugną išklojome plėvele, sudėjome šakeles. Kitą, mažesnį indą apvyniojome plėvele ir bandėme išspausti duobutę šakelėse. Mūsų klaida buvo tame, kad panaudojome per ploną plėvelę, ji sunkiau nusiėmė nuo šakelių, plyšinėjo.
Palaikę per naktį, kad šiek tiek apdžiūtų mūsų kūrinys, išėmėme mažąjį indą ir vėl laukėme kol išdžius ir sutvirtės  vidinė krepšelio pusė. Po to išėmėme iš didžiojo indo ir atsargiai nulupome plėvelę ir vėl laukėme kol išdžius.

Darbo nedaug, bet reikėjo laukti ir vėl laukti, kol galėjome pasidžiaugti galutiniu rezultatu.
O rezultatas jau naudojamas pagal paskirtį, jame jau puikuijasi mūsų vilnoniai velykaičiai. 

Neiškentėme neišnešę krepšelio  "papozuoti" ant pavasarinio sniego.