Nuo pat mažens mėgau stebėti dangų, o ir astronomija man niekad nebuvo paskutinėje vietoje. Esu buvusi Vilniaus "Planetariume", ekskursijoje Molėtų observatorijoje. Ne taip seniai Facebook'e užmačiau puslapį - "Garsios Tylos Observatorija". Ėmiau stebėti jų įrašus ir jau taip užsinorėjau ten nuvykti!!! Ne iškart pavyko užsirezervuoti vietas, vis "prasnausdavau", per vėlai susizgribdavau, ir vietų nelikdavo. Bet, štai - išsvajota akimirka atėjo! Dalinuosi savo įspūdžiais iš "Garsios Tylos observatorijos".
Užsiregistravome maždaug prieš savaitę. Navigacijos pagalba nuvykome į pačiame Lietuvos viduryje - Kėdainių rajone, Gailiakaimyje, esančią privačią observatoriją, kur ir vyksta edukacinės programos apie kosmosą. Mus pasitiko maloni šeimininkė Vida, pakvietė pasivaišinti skanumynais, vaisiais, daržovėmis, arbata, kava. Pasitiko ir šios sodybos augintiniai - šunys, katinai, ožiai. Visi buvo labai malonūs ir spinduliavo laimę! Ypatingai mūsų apsilankymu džiaugėsi uodai! Siurbė mūsų kraują kaip reikiant! Sulaukus paskutiniųjų dalyvių, šeimininkė papasakojo, kokiu būdu jie čia įsikūrė, kuo ši vieta ypatinga, ir kaip jiems čia sekasi.
Šios sodybos aplinka - tokia natūrali, šeimininkai čia gyvena darnoje su gamta. Sodybą juosia didžiulis senas sodas, kurį šienauja tik ožiai, tačiau būtent todėl jame pilna gyvybės: apstu žydinčių augalų, gyvenančių paukščių, vabzdžių. Mes buvome pakviesti pasivaikščioti po šį sodą. Dailiai nušienautas takelis vinguriavo po visą sodą ir kvietė stabtelėti ties lentelėmis su užrašais. Žinoma, stabtelėjus, būtinai susimąstai apie tai, ką perskaitei.
Sodyba - ant kalno, nuo jos atsiveria gražūs vaizdai, o sodo tyloje išties gali išgirsti daug: ir obuolį krentantį, ir paukštį nuskrendantį, savo paties žingsnius ir mintis...
Visai šalia sodo - ir gėlynai, ir daržovės, ir prieskoniai...Šeimininkė išties myli augalus ir juos puoselėja!
Buvo kur jaukiai prisėsti ir mėgautis vakaro ramybe bei švelniu tilindžiuojančių varpelių garsu. Tad tikrai čia verta atvykti ne paskutinę minutę prieš edukaciją.
Netrukus buvome pakviesti sodybos šeimininko Simo Šatkausko į edukacinę programą apie galaktikas bei supažindinti su teleskopu.
Daugelis įsivaizduoja, kad teleskopu dangų galima stebėti tik vienam žmogui. Pasirodo, kad - ne! Teleskopo vaizdai siunčiami į didelį ekraną, ir vaizdą gali matyti visa grupė žmonių. Taigi, maždaug 40- ies žmonių grupė sugūžėjome į nedidelę patalpą su kėdėmis ir ekranu. Štai čia mes ir buvome porai valandų "užburti" apie galaktikas, žvaigždes, juodąsias skyles ir visa kita. Dalyvių amžius buvo nuo kokių 6 iki 60 metų, tačiau visi vienodai "įsižioję" klausėsi ir žiūrėjo. Fizikinių ir astronominių terminų buvo ne vienas, tačiau būtent todėl, atrodė, kad čia ne šiaip kokia pasaka, o rimtas mokslas apie kosmosą. Aš, asmeniškai, prisiminiau, kad mokyklos laikais, vyresnėse klasėse, mokiausi astronomijos. Kaip suprantu, dabar šios disciplinos mokyklose neliko, tačiau vaikai juk gyvena išmaniais laikais, tad smalsuoliams prieinami gausūs informacijos šaltiniai, tame tarpe ir apie astronomiją. Staigmena buvo ir tai, kad salėje, kurioje sėdėjome, buvo atidarytas stogas ir lazeriuko pagalba gyvai, danguje, buvo rodomi danguje matomi objektai. Dabar, kaip tik tas metas, kai galima stebėti meteorus. Tai ir stebėjome! Ir šūkavome pamatę! Simas Šatkauskas, astonomijos žinovas, kantriai atsakinėjo į į mūsų užduotus klausimus. Ir ne tik atsakinėjo, bet ir pats uždavė klausimus, priversdamas mus pačius galvoti ir rasti atsakymus. Manęs vis neapleido mintis, kad būtų šaunu, jog būtų kokia nors bendro pobudžio edukacinė programa apie kosmosą - kas ta visata, kas yra žvaigždės, planetos, kokia tvarka kosmose ir pan. Labai gali būti, kad tokia programa ir yra. Kiek pasidomėjau, su edukacinėmis programomis vykstama ir į ugdymo įstaigas.
Reziumė - čia verta atvykti(ir ne vieną kartą), nes:
- pajutome šios vietovės ir sodybos šeimininkų ypatingą aurą, gyvenant harmonijoje su aplinka, ją ne drastiškai keičiant, bet prie jos prisitaikant;
- pasisėmėme daug žinių apie astronomiją ir kosmosą;
- visa savo esybe pasijutome "žvaigždžių vaikais", visatos dalimi;
- sustiprinome norą dar dažniau žvelgti į naktinį dangų ir ieškoti atsakymų;
- sužinojome, kad čia organizuojami žvaigždžių stebėtojų sąskrydžiai, kurių metu renkasi visi, kas turi teleskopus, ir drauge stebi dangų.
Išties,100 % rekomenduoju čia apsilankyti šeimoms! Kaip patiko mano devynmetei Augustei, kuri svajoja būti astronome ir savo telefone turi kažkokią žvaigždžių stebėjimo programėlę ir kažką su ja veikia..? "Mama, aš jau daug ką apie tai žinau". Vaikas nė neprisiminė apie prieš keletą valandų smarkiai nubrozdintą (nugriuvo nuo dviračio) savo kojos kelį ir kantriai klibinkščiavo link sodybos į kalną. Žodžiu, skausmo nelieka, kai artėji link žvaigždžių!
