Šis paplūdimys turi labai įdomią istoriją.
Jis yra ten, kur anksčiau buvo garsusis Šventasis fontanas.
Nuo aborigenų laikų yra žinoma, kad vietovėje, vadinamoje Punta Malpique, buvo labai karšto vandens šaltinis. Tai buvo karštas šaltinis, kuriame gausu sieros ir kitų mineralų. Žmonės iš visos salos lankėsi joje gerdami ar maudydamiesi jos vandenyse. Taip gydėsi įvairias odos ligas. Štai kodėl jis buvo vadinamas Šventuoju fontanu.
1677 m. Išsiveržus San Antonijaus ugnikalniui, urvas, kuriame buvo „stebuklingasis“ šaltinis, buvo užpiltas. Jis pasirodė neseniai, o dabar yra keletas tokių ežeriukų.
1971 m., kai išsiveržė Teneguía ugnikalnis, čia tapo nuostabus paplūdimys.
Automobilį mes palikome automobilių stovėjimo aikštelėje, kitoje kelio pusėje.
Pirmiausia turėjome nusileisti plačiais laiptais,
tolumoje matome paplūdimį ir už kampo ežeriuką (kitas nesimato), kurie nuo vandenyno atitolę kokius 300 metrų, žali, turkio spalvos.
Ežeriukai yra šilto vandens, kuris skiriasi nuo Atlanto vandenyno vandens. Ir pas juos būna potvynis ir atoslūgis. Vanduo sūrus.
Maudytis tame vandenyje labai malonu, tai tarsi būti sūkurinėje vonioje gamtos viduryje. Labai puiki vieta vaikams prie kranto, o giliau nei tėtis, nei mama nesiekė dugno. Gaila, labai gaila kad neturėjome povandeninės kameros. Nors tiek puiku, kad turėjome nardymo akinius.
